Jei kas nors mano, kad Lietuvoje nebėra ko vogti, labai klysta. Reikia tik gerų idėjų, ir, liaudiškai tariant, – „stogo“.
Pelnosi perparduodami elektrą
Vilniuje įsikūrusio Žirmūnų verslo centro (ŽVC) vadovai, aiškindamiesi, kodėl kiekvieną mėnesį už elektrą pradėjo gauti didesnes − maždaug 10 tūkst. litų sąskaitas (per metus susidaro apie 120 tūkst. litų), užčiuopė aukso gyslą.
ŽVC ir bendrovė „Precizika“ yra kaimynai bei bendro sklypo, ant kurio stovi pastatai, bendranuomiai. „Precizika“ įsikūrusi sovietmečiu buvusioje uždaroje ir tiesiogiai Maskvai pavaldžioje staklių gamykloje, Žirmūnų gyvenamojo rajono gale.
Po nepriklausomybės atkūrimo šią, kaip ir daugelį kitų Lietuvos gamyklų, privatizavo būrelis draugų. Kadangi gamyklos teritorija didžiulė ir joje įvairiausių patalpų taip pat per akis, „Precizika“ daugelį jų nuomoja. Vienu metu dalį jos patalpų nuomojosi net visų Lietuvos mirtingųjų išlaikoma „Sodra“.
Kai ši išsikėlė į naujus savo rūmus Karoliniškėse, „Precizika“ patalpas pardavė privatiems asmenims, iš kurių 2004 metais jas nupirko ŽVC.
Netrukus paaiškėjo, kad „Precizikai“ reikia mokėti ne tik už transformatorinės patalpų nuomą, kuriose dar nuo senų laikų yra sumontuoti ŽVC pastatui tiekiantys elektrą transformatoriai, bet ir už „Precizikos“ perparduodamą elektros energiją.
Atrodo, kad ši bendrovė, paveldėjusi dar sovietmečio laikų elektros ūkį bei infrastruktūrą, nusprendė reketuoti ir iš kaimynų reikalauti mokėti už elektros energiją, kiek tik užsigeidžia. Vien iš ŽVC per metus „Precizika“ nusprendė uždirbti nei daug, nei mažai – apie 120 tūkst. litų.
Kai ŽVC pradėjo aiškintis, kodėl „Precizikai“ turi mokėti už elektrą brangiau, nei jie patys perka iš Rytų skirstomųjų tinklų (RST), paaiškėjo, kad bendrovė gana gudriai manipuliuoja įstatymuose paliktomis skylėmis.
Tokį savotišką monopolį arba perpardavinėtojo teises „Precizikai“ padėjo susikurti ir tai, kad ji turi patikimą „galingų“ žmonių užnugarį.
Skundai – lyg žirniai į sieną
ŽVC kurį laiką su „Precizika“ bandė derėtis, kad ši duotų sutikimus atsijungti nuo jos elektros tinklo, kitaip tariant – tapti nepriklausomu elektros tiekėjo abonentu. Tačiau oficialių sutikimų ŽVC taip ir negavo. Kaip sklypo bendraturčiai ŽVC taip pat negavo sutikimo atsitiesti iki savo pastato elektros kabelių ir įsirengti savo transformatorinės patalpas.
Iš pradžių „Precizikos“ vadovai, kaip patyrę sovietmečio nomenklatūrininkai, perėję ugnį, vandenį ir varines „triūbas“, tarsi geranoriškai sutiko. Jie pradėjo žaisti maždaug tokį žaidimą: „Žinoma, vaikai, reikia gyventi taupiai, todėl imkite ir kurkite savo elektros ūkį, tik prieš tai ištirkite, kas darosi Mėnulyje.“
Kai ŽVC suprato, kad gražiuoju susitarti nepavyks, teisybės pradėjo ieškoti valdiškuose namuose ir kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), kuriai vadovauja neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės paskirta Diana Korsakaitė.
ŽVC gavo štai tokį atsakymą: „Atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatą ir įvertinus Elektros energetikos įstatymo įtvirtintus elektros energijos sektoriaus veiklos licencijavimo principus, konstatuotina, kad elektros abonento veikla (tai yra „Precizikos“ – red. past.), kai jis, neviršydamas leistinos naudoti galios, elektros energiją perduoda subabonentui (ŽVC – red. past.) ir subabonentui perduodamos elektros energijos taikoma kaina nėra didesnė nei abonento elektros energijos tiekimo įmonei mokama priimtos elektros energijos kaina, nėra laikoma elektros energijos tiekimu. Atsižvelgiant į tai, tokia elektros energijos tiekimo (perdavimo) veikla nėra licencijuojama.“
Toks komisijos atsakymas perša išvadą, kad tie, kurie turi daug įvairiausių patalpų ir dar iš RST gauna elektros, gali protingai, kitaip tariant, apsukriai tą elektrą perparduoti.
Ironiškas klausimas: kur žiūri tie, kurie auksiniais laikais prisipirko butų bei namų ir dabar juos nuomoja? Kritusias nuomos kainas būtų galima kompensuoti perparduodant nuomininkams elektrą.
Graži blondinės karjera
Kodėl taip valdiškai ŽVC atsakė VKEKK vadovė D. Korsakaitė? Atsakymas, ko gero, yra jos karjeros vingiai ir posūkiai.
Kai D. Korsakaitė buvo pristatoma prezidentūroje, visai nesikuklindama vienu svarbiausių savo privalumų ji teigė laikanti savo jauną amžių. Tai patiko ir kur kas už ją vyresnei, bet tokiai pačiai žaviai blondinei, prezidentei D. Grybauskaitei. Ji D. Korsakaitę kaipmat patvirtino VKEKK, virš kurios nuolat skamba įvairiausi skandalai, vadove.
Tada niekas per daug nesiaiškino, kodėl tokiai jaunai D. Korsakaitei taip sekasi kopti karjeros laiptais. Žinoma, prieš peržengdama prezidentūros slenkstį, ji dirbo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadovo Tomo Barakausko pavaduotoja. Kažin ar prezidentė prašė jo patarimo, skiriant D. Korsakaitę VKEKK pirmininke?
Kaip klasikai sako, kas galėtų paneigti, kad D. Korsakaitė nebando išsaugoti gerų ryšių su T. Barakausku, nes ką gali žinoti, kada ir ko gyvenime prireiks.
Juk T. Barakauskas valdo kontrolinį bendrovės „Precizikos“ akcijų paketą. Šioje bendrovėje dirba ir jo žmona Renata Barakauskienė. Vargu ar šie faktai nežinomi D. Korsakaitei? O jeigu žinomi, kodėl ji turėtų kenkti buvusiam viršininkui, jo šeimai ir verslui?
Atsirado vietos ir tėvui
„Precizikoje“ šeimininkauja ne tik T. Barakauskas, bet ir jo tėvas Algimantas Barakauskas.
Dosnūs bendrovės akcininkai, su kuriais A. Barakauską sieja geri ryšiai dar nuo sovietmečio, suteikė jam galimybę ir „stogą“ (gerąja prasme) kurti savo verslą.
„Precizikos“ teritorijoje A. Barakausko įkurtoje laboratorijoje (nors oficialioje interneto svetainėje jie save pristato kaip gamyklą) kuriami, o gal netrukus bus ir gaminami ateities energetikos šaltiniai – saulės baterijos.
Tokiai laboratorijai-gamyklai įkurti „Precizika“ pagal galiojančius įstatymus privalėjo atsiklausti visų savo nuomininkų ir bendraturčių, tačiau to nepadarė.
Kam? Negi užkirsi kelią „reikalingo“ žmogaus T. Barakausko tėvui ieškoti mums visiems galimybės, kaip, panaudojant Saulės energiją, šildytis namus? Juk alternatyvių energetinių šaltinių skatina ieškoti ir pati prezidentė D. Grybauskaitė.
Sugeba padėti ir draugams
Valdydamas „Preciziką“, T. Barakauskas sugeba padėti ne tik tėvui. Jo dosnumą bei gerumą jaučia ir mokslo draugai.
Tos pačios „Precizikos“ patalpose jau ne vienus metus įsikūrusi bendrovė „Mano numeris“, kuriai vadovauja T. Barakausko mokslo laikų Vilniaus universitete draugas Artūras Mickevičius.
Atsitiktinai ar ne, galėtų atsakyti tik kompetentingi specialistai ir specialiosios tarnybos, tačiau Lietuvos piliečių asmens duomenis „Mano numeriui“ teikia ne kas kitas, o to paties T. Barakausko vadovaujama RRT. Mat ši bendrovė mobiliųjų ir fiksuoto ryšio telefonų numerius padeda pervesti iš vieno tiekėjo kitam.
Įdomi ir dar viena „Mano numeris“ veiklos aplinkybė – iš pradžių šią bendrovę valdė A. Mickevičius su kažkokiais investitoriais iš užsienio, o neseniai jis tapo jos vienvaldžiu šeimininku. Taigi, kurį laiką mūsų visų asmens duomenys buvo prieinami ir užsieniečiams, gal net ir iš Rusijos.
Užsakymų užteks visiems
„Precizikos“ namai svetingi ir kitam T. Barakausko draugui – Audriui Janušauskui, įkūrusiam bendrovės patalpose savo įmonę „Centrinis renginių biuras“.
Vilniuje jau seniai kalbama, kad A. Janušauskui įtakingas RRT vadovas ne tik patalpas savo valdomoje bendrovėje suteikė, bet parūpina ir užsakymų.
T. Barakausko tarnyba gana dažnai rengia įvairius seminarus bei konferencijas. Šiais laikais priimta, kad tokias paslaugas valstybės įstaigos perka.
Kalbama, kad, kai tik RRT vyksta koks nors labai reikalingas tautai švietėjiškas renginys, jį mielai suorganizuoja ne kas kitas, o „Centrinis renginių biuras“. Tarnybos darbuotojai puse lūpų yra prasitarę, kad kartais jų viršininko draugas (ko gero, be jokio užmokesčio?) A. Janušauskas surengia ir kokį nors pramoginį renginį. Juk ir širdžiai reikia kokios nors atgaivos.
Argi ne puikų modelį, kaip dirbant valdiškoje tarnyboje ir stengiantis, kad šalis klestėtų, tuo pat metu pasirūpinti šeima, draugais ir gerais žmonėmis tautai sukūrė RRT vadovas T. Barakauskas ir buvusi jo pavaldinė, o dabar VKEKK vadovė D. Korsakaitė?
