Šioje Dievo Gailestingumo koplyčios rektoriaus V. Rudzinsko įkurtoje bendruomenėje su kunigais ir vienuolyno broliais nuolat gyvena apie 10–15 priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ar vaistų besigydančių vyrų. Būtent jie kurdami dekoracijas, tvarkydami aplinką ir atlikdami kitus darbus daugiausia prisideda prie pasiruošimo šv. Velykų šventei.
Dalykitės meile ir tikėjimu
Kuo šv. Velykos reikšmingos tikinčiųjų pasauliui? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Rudzinsko.
Šv. Velykos yra visame pasaulyje minima didelė šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų, kai buvo nukryžiuotas. Tokią dieną žmogus pasako sau, kad jo tikėjimas yra tikras, nes Kristus prisikėlė. Šv. Velykos primena žmogui, kad jam taip pat reikia prisikelti.
Lietuvių šv. Velykų tradicijos ir kultūra yra artimos kaimynams lenkams ir kitoms aplink Baltijos jūrą esančioms tautoms. Iš tikrųjų visa Europa švenčia gana panašiai.
Dar viena itin svarbi šv. Velykų dalis – šventė patiems žmonėms. Šeimos nariai ir artimieji susirenka prie bendro stalo, dalijasi meile ir nuoširdžiai laikosi papročių bei tradicijų.
Ar daug lietuvių laikosi šv. Velykų tradicijų ir papročių?
Kai kuriems Kristaus prisikėlimo šventė virsta įprastu sekmadieniu – švenčiama primityviai prie butelio. Neseniai per rusų televiziją mačiau laidą, kurios vedėjas gatvėje klausinėjo, ką žmonėms reiškia šv. Velykos? Net 4 iš 5 žmonių nesugebėjo atsakyti į šį klausimą.
Kitiems šv. Velykos asocijavosi tiesiog su papildoma galimybe susitikti ir išgerti. Toks mąstymas itin žalingas. Linkėčiau, kad mūsų žmonės neturėtų tokio požiūrio. Verčiau jausti asmeninį pakilimą. Kristaus prisikėlimo šventė turėtų sietis su gerumu. Visuomenėje yra daug pamirštų, vienišų žmonių, kuriems galima gerą žodį pasakyti, parodyti dėmesį, padovanoti smulkmeną.
Problemos smaugia net vaikus
Kokie šiuo metu yra visuomenės santykiai? Ar nesame per daug nutolę vieni nuo kitų?
Iš tikrųjų gyvenimo ritmas tapo kone lemiamu veiksniu mūsų gyvenimuose. Net moksleiviams yra sudaromos tokios intensyvios programos, kad jie niekur nespėja. Pas mane atvažiuoja daug mokyklinio amžiaus vaikų, kurie yra apimti depresijos.
Stebiuosi, kad su problemomis susiduria vis jaunesni žmonės. Nesubrendęs žmogus tiesiog kartais nepajėgus pakelti tiek, kiek jam siunčia likimas. Reikia būti itin stipriam, kad visur suspėtum. Vežimas, kurį tenka tempti, yra labai sunkus.
Būtina pažvelgti į šiuolaikiniame pasaulyje gyvenančias šeimas. Tėvai labai myli savo vaikus, tačiau jiems reikia uždirbti, rūpintis atžalomis. Vaikams nėra skiriama pakankamai laiko, nes reikia sumokėti mokesčius, išleisti atžalas į mokslus, galų gale pamaitinti.
Kaip vertinate šių dienų jaunų ir vyresnių žmonių santykius?
Pas mane atvažiuoja daug žmonių, bet juos matau tik bažnyčios aplinkoje. Žmonės čia atvyksta turėdami visai kitokią motyvaciją. Kiekvienas nori pažinti save, išspręsti asmenines problemas. Didelei daliai jaunimo prireikia Dievo pagalbos.
Nesutinku su tais, kurie sako, kad mūsų jaunimas netikęs. Reikia pradėti kalbėti nuo to, kad Dievas mus visus myli vienodai. Tačiau itin dažnai Dievas yra vaizduojamas kaip despotas, kuris laiko nutaikęs pykčio strėles į žmones.
Toks požiūris nėra teisingas. Tie jauni žmonės, kuriuos čia matau, atvyksta su visiškai kitokia motyvacija. Jie gražiai bendrauja ir su bendraamžiais, ir su vyresniais žmonėmis.
Dėl kokių priežasčių jauni žmonės atvyksta su jumis pasikalbėti?
Juos slegia visi rūpesčiai, kokie tik yra įmanomi šioje žemėje. Jie turi emocinių problemų, juos užklupusios dvasinės ligos, finansiniai nepritekliai arba tiesiog nesiklijuoja santykiai. Dalį jaunų žmonių atveda smalsumas, jie ieško Dievo pagalbos, kai jau viskas būna išbandyta.
