Kol kas niekas iš lietuvių nėra irkline valtimi bandęs perplaukti Atlanto vandenyno. Kai įveiks šį ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasiruošimo reikalaujantį iššūkį, vaikinas taps „Tolimiausios kelionės irkline valtimi“ šalies rekordininku. O jeigu jam pavyks Atlanto vandenyną perplaukti per 110 dienų, jis užfiksuos ir naują pasaulio rekordą „Greičiausias plaukimas per Atlantą nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies“.
Simboliška „Lituanica“ kelionė
Aurimas 2019 metais pelnė metų keliautojo „Lietuvos Kolumbo“ vardą. Vaikinas jau yra baidare perplaukęs Nemuną, Balio saloje kopęs į ugnikalnį, per Europos šalis dviračiu nuvažiavęs beveik 14 tūkstančių kilometrų, baidare įveikęs 3000 kilometrų atstumą Dunojumi ir taip užfiksavęs naują Lietuvos rekordą.
Būtent šioje kelionėje Aurimui ir gimė idėja irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną. Jis neslepia, kad ši mintis išties pasirodė šiek tiek beprotiška, o tai jį dar labiau žavėjo.
„Kai prieš 2 metus plaukiau Dunojumi, vienas iš mano sekėjų atsiuntė vaizdo įrašą iš Atlanto vandenyne vykstančių rungtynių. Tada ir pamačiau, kad vyksta tokie dalykai ir žmonės iš tiesų plaukia per Atlantą.
Iškart galvoje „sprogo“ šita mintis ir supratau, kad aš irgi turiu tai padaryti. Tai yra visiškai gyvenimo kelionė, todėl esu labai užsimotyvavęs“, – su užsidegimu kalba A. Valujavičius.
A. Valujavičius savo kelionę pradės 2022-ųjų lapkričio pabaigoje, o finišą ketina pasiekti 2023 metų kovą. Jis plauks nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies – nuo Gibraltaro iki Floridos. Vaikino tikslas yra nuplaukti 8500 kilometrų per keturis mėnesius ir pasiekti rekordą.
Tai, kad jam gali pavykti pasiekti ir pasaulio rekordą, vaikinas sužinojo visai neseniai. Pirminis jo tikslas buvo paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines, kurios bus 2023-aisiais.
Todėl vaikinui net nekilo klausimų, kaip pavadinti savo valtį, su kuria jis ketina įveikti šį iššūkį. Anot jo, simboliška, kad „Lituanica“ dar kartą persikels per Atlanto vandenyną, tik šįkart vandeniu ir iš kitos vandenyno pusės.
„Iškart, kai kilo ta mintis, kad noriu perplaukti, pradėjau dėliotis datas ir pasiskaičiavau, kad kaip tik 2023-aisiais bus lygiai devyniasdešimt metų ir būtų graži idėja juos paminėti. Natūraliai kilo ir valties pavadinimas“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja A. Valujavičius.
Ypatinga valtis
Pasak Aurimo, intensyvus pasiruošimas vyksta jau nuo 2020-ųjų, kai ir kilo ši idėja. Per šį laiką jis nuveikė tikrai nemažai: įsigijo valtį, kurioje yra visa reikalinga įranga, transportavo ją į Lietuvą, įregistravo ir parengė naudojimui.
Vaikinas pasakoja, kad tinkamai sukomplektuoti valtį prireikė nemažai laiko. Anot jo, nors daugelis įsivaizduoja, kad tai yra paprasta valtis, iš tiesų tai modernus kūrinys, kuriame įmontuota visa reikiama įranga.
„Įranga yra nuo pačios valties ir kas joje sudėta: navigacinės sistemos, automatinio atpažinimo sistemos, radijo ryšio stotelė, radijo plūdurai ekstra atveju, automatinė „emergency“ gelbėjimosi valtis, parašiutinis inkaras ir daug kitokių priedų, kurie padeda valčiai pilnai funkcionuoti. Taip pat du irklų komplektai, integruota vandens filtravimo sistema ir t. t.
Pati valtis yra 7 metrų, joje yra dvi kabinos: vienoje gyveni ir miegi, o kita yra visai atsarginei įrangai susidėti. Taip pat yra vieta, kurioje telpa maisto atsargos, kurių užtenka 150 dienų. Viskas kompaktiškai sutalpinta“, – pasakoja A. Valujavičius.
Intensyvus pasiruošimas
Iš pradžių vaikinas fizinį pasirengimą tobulino sporto salėje, o visai neseniai treniruotes perkėlė ir į Kauno marias. Anot jo, Lietuvoje nėra tokių sąlygų, kokios jo laukia Atlanto vandenyne, tačiau jam svarbu kuo daugiau laiko praleisti vandenyje.
Todėl vėliau jis treniruosis Kuršių mariose, o galiausiai – Baltijos jūroje. Taip pat jis planuoja valtį nusigabenti ir į Rygos įlanką. Toks intensyvus pasiruošimas jo laukia iki spalio mėnesio. Vaikinas pasakoja, kad besiruošdamas kelionei jis ne tik treniruojasi, bet ir konsultuojasi su žmonėmis, kurie turi patirties tokio lygio išbandymuose.
„Kadangi ir yra žmonių, kurie jau praplaukė tuo maršrutu ir kitais, tai galiu su jais pabendrauti ir gaunu patarimų, kaip tai atrodys, kokius preparatus vartoti, kokius rūbus dėvėti. Todėl jaučiuosi ne vienas.
Žiūrint į Lietuvą, galiu pasikonsultuoti tik su žmonėmis, kurie pagyvenę jūroje, tai buriuotojai, irkluotojai, kurie matę vandens. O klimato yra matę tik maža žmonių grupė, kurie iš tikro gali man kažką patarti“, – dalijasi jis.
Tarp rekordo ir mirties
Tarp rekordo ir mirties – taip jaunas keliautojas pavadino įvadinį vaizdo įrašą, kuriame trumpai pristatė savo pasiruošimą kelionei per Atlantą. Jis neslepia, kad kelionė irkline valtimi, varoma vien tik žmogaus jėga, bus pavojinga ir reikalaus daug jėgų.
Todėl jis savo kelionės tikslu įvardija tik vieną dalyką: „Apskritai perplaukti Atlantą ir sėkmingai nežūti.“ Anot vaikino, daugiausiai iššūkių gali kelti audros ir vadinamoji „jūros liga“.
„Audrų išvengti tikrai nepavyks, per jas visi plaukia, vis tiek pasitaiko viena kita. Būna tikrai tas laikotarpis, kada tau tenka būti kajutėje užsidarius ir tiesiog išlaukti. Audros metu bangos būna iki 7 metrų, todėl su jomis reikėtų būti atsargiam.
Nors valtis suprojektuota taip, kad apsivertus ji pati gali atsiversti, svarbu, kad nepavestų kokia nors kita įranga. Kitas dalykas yra „jūrligė“. Susirgęs ja, per ilgą laikotarpį netenki daug jėgų ir ką mažiausiai norisi daryti, tai irkluoti.
Aišku, tam yra medikamentai. Prieš tai išsibandysiu valtį jūroje, šiaip neturiu didelės tos ligos, bet vis tiek visi pavemia, tai prie to reikės priprasti, adaptuotis prie to siūbavimo“, – pasakoja A. Valujavičius.
Psichologinės stiprybės reikalaujanti kelionė
Vaikinas atvirai dalijasi, kad šioje kelionėje jam kaip niekada anksčiau prireiks ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir psichologinės stiprybės. Jo laukia mažai miego ir 12–15 valandų per dieną nepailstantis irklavimas.
Tačiau sunkiausias iššūkis jam bus tai, kad šioje keturis mėnesius truksiančioje kelionėje Aurimas bus vienui vienas atvirame vandenyne.
„Turi būti psichologinis pasirengimas, kadangi aplink tave nėra jokios gyvybės ar civilizacijos. Taip pagyventi keturis mėnesius bus potyris, kurio niekada nesu turėjęs. Todėl bus tikrai įdomu išbandyti savo jėgas, – sako keliautojas. – Teks tik su gyvūnija bendrauti, kurios irgi nestinga vandenyne“, – šypsodamasis priduria jis.
Vaikino teigimu, taip pat šioje kelionėje prireiks labai daug įvairių žinių: „Yra dar dalykų, kuriuos turiu pasimokyti. Čia ne tas pats kas įsijungti „Google Maps“, tam reikia daugiau informacijos. Tam visą savo laiką dabar ir skiriu, tai nerimo kažkokio nelabai ir yra.
Reikia daug žinių: suprasti navigaciją, srovių, oro sekimą. Čia turės būti komanda ant kranto, kuri man viską praneš, kas manęs laukia, kokie orai bus.“
Šeimos reakciją lydėjo ašaros
Paklaustas, kaip į šią jo idėją reagavo artimieji, Aurimas nusijuokia, kad palaikymo iš šeimos dėl savo kelionių jis niekuomet nesulaukia. Su mintimi, kad jis plauks per Atlanto vandenyną, artimiesiems sunku susitaikyti iki šiol.
„Dėl mano idėjų turbūt labiau būna susitaikymas, sakykime taip. Bet kai apie papasakojau apie šitą kelionę, tai buvo ir ašarų bei susigraudinimo. Jiems irgi buvo kosmosas, ką aš čia darau. Bet po truputį jau susitaiko, supranta, pamato, kaip viskas vyksta. Kažkaip pripratinsiu“, – šypsosi keliautojas.
Paklaustas, ar pats jaudinasi dėl artėjančios kelionės, vaikinas šypteli: „Nelabai. Noriu iki to laiko pilnai pasiruošti, suruošti visą įrangą, išmokti naviguoti vandenyje, pažinti jūrlapius ir panašiai.“
Kviečia prisidėti prie kelionės
Visų savo kelionių akimirkomis vaikinas dalijasi „Youtube“ kanale ir „Instagram“ paskyroje. Ne išimtis, kad sekėjai galės stebėti ir pasiruošimą šiai 10-ajai Aurimo kelionei. Taip pat visuomenė kviečiama prisidėti ir finansiškai, o visų, prisidėjusių prie šios kelionės, vardus Aurimas užrašys ant valties ir taip simboliškai pakvies kartu perplaukti Atlanto vandenyną.
„Daugeliui lietuvių šita kelionė yra šiokia tokia mistina. Todėl dabar po truputį pradėsiu daryti vlogus, kad apšviesčiau žmones, kas kaip kur.
Manau, bus ir tiesioginių transliacijų iš mano treniruočių. Žmonės galės stebėti. Taip pat rašysiu žmonių, kurie prisidėjo prie kelionės, vardus ant valties, kaip dariau Dunojaus kelionėje. Todėl auditorija tikrai galės įsitraukti“, – sako A. Valujavičius.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad medžiagos tikriausiai bus mažiau nei iš kitų jo kelionių, kadangi nufilmuoti vaizdai iš treniruočių ir kelionės suguls 2024-aisiais pasirodysiančiame dokumentiniame filme.
