„Didžiosios dalies taršą sukeliančių medžiagų problema regione išspręsta: jos arba uždraustos vartoti, arba pakeistos kitomis, arba (jų vartojimas) suvaržytas ir nebekelia didelės grėsmės. Reikia peržiūrėti prioritetus, o viena svarbiausių šios dienos problemų – užterštumas farmaciniais preparatais. Baltijos jūros pakrantėse gyvena 80 mln. žmonių, kurie kasmet į aplinką išleidžia tonas visokiausių medikamentų“, – nurodė ekspertas.

Pasak jo, HELCOM, kuriai priklauso ir Baltijos šalys, šiuo klausimu paruošė ataskaitą, planuojamą paskelbti artimiausiu laiku.
„Ši problema egzistuoja daugelyje pasaulio šalių – pavyzdžiui, Indijoje (ji yra) susijusi su pramone. (Baltijos) regione praktiškai nėra (vaistų) gamybos, bet regionas labai išsivystęs, o Baltijos jūra yra labai uždara, todėl, pavyzdžiui, (skausmą malšinantis preparatas) diklofenakas teka tonomis, kaip ir ibuprofenas. Beveik visuose Baltijos jūros aplinkos komponentuose randama antibiotikų“, – pridūrė D.Frankas Kameneckis.
Pasak ekspertų, vienas šios problemos sprendimo būdų – vaistų apyvartos sistemos tobulinimas, taip pat sveikatos įstaigose, visuomenės švietimas bei vaistų pakuočių gerinimas.