Pavyzdžiui, jūroje – gausu pavojų.
Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą
Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą.
Jei norite likti sveiki, geriau neplaukti prieš srovę į krantą. „Dažnai gelbėtojai paplūdimiuose nurodo vietas kur pavojinga maudytis, sužymi taip vadinamas duobes. Jos atsiranda bangoms ateinant į krantą beveik stačių kampu. Bangos pasiekia krantą atsispindi nuo jo, ir turi grįžti atgal, tiksliau vandens masė pasiekus krantą turi grįžti.
Taigi šį vandens masė ieško sau lengviausio kelio atgal į jūrą, susitelkia į povandenines „upes“ kurios teka atgal į jūrą formuodamos protrūkio sroves. Esant audringai jūrai, matosi kad tose vietose nėra bangavimo, jis kaip nutrauktas.
Šios srovės išnešą jūrą ir didelį smėlio kiekį, pragriauždamos sau upės vagą. Jei jau patekot į tokia duobę net nebandykit plaukti prieš srovę į krantą, greitai pavargsit ir greičiausiai busit nuneši į jūrą.
Plaukti reikia stačių kampu į srovę, taip reikės mažiau plaukti iki seklesnės vietos kur nėra srovės nukreiptos į jūra, o ir bangavimas jus nuneš arčiau kranto“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Pagelbėti sau būnant prie jūros galite ir laikydamiesi elementarių saugumo priemonių. „Jūroje saugiausia būti blaiviam ir ne vienam. Jei einate maudytis vienas, pasistenkite kad gelbetojai būtų arti, arba būtų daugiau žmonių“, – kalba doc. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Jūros duobių pagausėja po audrų, todėl po jų reikėtų būti ypač atsargiam. Jei jau jus traukia srovė geriau atsipalaiduoti ir vėliau staigiai plaukt į vieną arba kitą pusę, tokiu būdu išplaukiant iš srovės. „Sūkuriai dažniausiai patraukia, iš tikrųjų, žmogų gilyn, o kai traukiama į jūra, tai atsiranda tokios srovės, jos susiformuoja esant tam tikros formos krantui ir susidaro ta srovė nuo kranto. Lietuvoje tai labai retas atvejis.
Pats nesu matęs to, bet gali būti ir taip. „Jei jau traukia srovė, reikia pasiduoti, kai ji neša, bet aišku stresinėje situacijoje sunku blaiviai mastyti, bet geriausia yra pasiduoti srovei ar sūkuriui, kad įtrauktų žmogų, sulaikius kvapą ir pasitraukti į vieną ar kitą šoną. Nes jėga veikia vienoje vietoje, kuo giliau, tuo automatiškai mažesnė jėga veikiama, jeigu atsipalaiduosi, tai kad ir paskandins šiek tiek ta banga, bet staigiai į vieną arba kitą šoną paplaukus, ta jau srovė ar sūkurys, kažkoks tempimas automatiškai sumažėja ir didesnė tikimybė yra išsigelbėti“, – kalba jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Paulius Petrošius.
