Jau nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantys galimybių paso pakeitimai – jo galiojimo termino pasiskiepijus įvedimus ir taikymas vaikams nuo 12 m. – dar ne viskas.
Įspėjant dėl galimos įtampos sveikatos sektoriuje augimo jau numatytas planas, kokių ribojimų dar gali sulaukti Lietuvos gyventojai.
Galimybių paso galiojimas dar trumpėtų ir neliktų antikūnų tyrimo
Kaip nurodė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė, ketinama peržiūrėti reikalavimus tolesnei perspektyvai dėl galimybių paso galiojimo ir serologinio antikūnų testo tinkamumo.
„Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, atsižvelgiama į galimybę galimybių paso galiojimą sutrumpinti iki 6 mėnesių“, – aiškino vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Tai galiotų tiek pasiskiepijusiems, tiek persirgusiems asmenims.
Taip pat svarstoma atsisakyti antikūnų testo kaip būdo galimybių pasui gauti. Anot Ž. Gudlevičienė, serologinių tyrimų patikinimus plintant omikorn atmainai nebetenka prasmės.
„Kadangi dabar žmonės pasidaro serologinį testą ir jis jau nieko nerodo, jeigu ten yra vos vos apatinė normos riba ir gauna galimybių pasą, tačiau žinome, kad ši omikron atmaina tikrai plinta 3–5 kartus greičiau nei delta atmaina, todėl tos minimalios imunologinės apsaugos tikrai neužtenka“, – teigė ji.
Tiesa, kaip tikslino L. Ašoklienė, dėl serologinių tyrimų šiuo metu dar vyksta diskusija, bet yra galvojama tik atsisakyti serologinio tyrimo vakcinuotiems asmenims:
„Nes dabar kas yra padaryta, tai po dviejų dozių, jei asmuo svarsto, ar jam reikalinga boosterinė dozė ar ne, tai jis gali pasidaryti antikūnų tyrimą. Tai kad paskatinti boosterinės dozės įskiepijimą svarstoma, kad šios priemonės būtų galima atsisakyti, bet ne pilna apimtimi.“
Anot jos, imunologai sako, kad antikūnų tyrimą reikėtų vertinti atsargiai. „Tačiau, ką rodo duomenys, kad po dviejų dozių mes vis tik neturime pakankamos apsaugos, kai kalbame apie omikron atmainą. tai atsižvelgiant į omikron plitimą, tai ir atsiradusios šios diskusijos“, – aiškino L. Ašoklienė.
Griežtintų renginių kontrolę
Be kita ko, ruošiamas ir griežtesnių priemonių, kurios būtų taikomos renginiams, paketas. Svarstoma atsisakyti tam tikrų paslaugų renginių metu, pavyzdžiui, kaip nurodė premjerės patarėja, atsisakyti nebūtinų kavos pertraukėlių.
„Klausimas, ar jų reikėtų renginio metu, kai tada žmonės buriuojasi be apsaugos priemonių“, – pastebėjo Ž. Gudlevičienė.
Taip pat numatoma nustatyti reikalavimą dėl privalomų respiratorių dėvėjimo renginių metu. tarp planų – ir galima strategija, kad prieš patenkant į renginius reikėtų atlikti papildomą tyrimą.
Kada laukia karantinas?
Taip nubrėžtos ribos, kada būtų skelbiamas visuotinis karantinas.
„Jei matytume tendencijas, kad yra apie 240 pacientų [reanimacijos lovose], tai yra žinutė, kad Lietuvai reikia labai griežtų sąlygų ir kas atitiktų karantino sąlygas. Jei judame link 215, reiškia, turime iš esmės peržiūrėti, kaip organizuojami renginiai, galbūt įvesti, sustiprinti kažkokius ribojimus. Mus turi gąsdinti ne atvejų skaičius, naujos atmainos tikrai neišvengsime, ji paplis.
Dabar atidžiai turime žiūrėti, kokį realų poveikį ji daro sveikatos sistemai. Šiandien yra lygiai tokia pati stabili situacija, kokia buvo vakar, bet ją mes stebime“, – prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Kaip nurodė L. Ašoklienė karantininės priemonės būtų svarstomos ribotam laikui – konkrečiai trims savaitėms.
„Jei būtų „lokdaunas“, tai apimtų viską – kažkuriam laikui būtų taikomos priemonės visiems – ir renginiai, nebūtinos priemonės, susibūrimų ribojimai ir, tikėtina, apimtų ir ugdymą“, – sakė ji.
Respiratorių rinktis siūlo jau dabar
L. Ašoklienė kartu apžvelgė ir jau galiojančias padidinto atsargumo ir jau įprastas taisykles dėl koronaviruso.
Visų pirma didžiausias dėmesys tenka į sustiprinančiosios dozės skatinimą. „Žinoma, kad dviejų dozių apsaugai nuo omikron nepakanka, o boosterinė dozė padidina apsaugą iki 75 proc. Taip pat raginama pasiskiepyti ir visus, kurie to dar nėra padarę. Dabar turime daugiau kaip 500 tūkst. asmenų, kurie jau yra pasiskiepiję sustiprinančiąja skiepo doze“, – nurodė ji.
Išlieka svarbios nemedicininės priemonės, ypač tos, kurios mažina kontaktų skaičių.
„Prie to yra priskiriamas ir nuotolinis darbas, renginių ribojimas. Ypač šventiniu laikotarpiu atkreipiamas dėmesys, kad jų reikėtų vengti. Taip pat svarbios visos kitos priemonės – atstumai, vėdinimas, rankų higiena ir kt.“, – dėstė ji.
Kaip pasakojo ji, dėl privalomo kaukių dėvėjimo atsiranda rekomendacija – ten, kur yra susibūrimai, nepavyksta išlaikyti atstumo, uždarose vietose pasirinkti respiratorių.
Taip pat rekomenduojamas nuotolinis darbas.
Sugriežtintos izoliacijos taisyklės
„Dar viena svari priemonė – sustiprintas kontaktų atsekamumas ir jų valdymas ir, žinoma, sekoskaitos vykdymas, kad galėtume stebėti, kaip plinta omikron atmaina“, – pridūrė L. Ašoklienė.
Epidemiologė aiškino, kad jau yra sustiprintos kontaktų atsekimo priemonės – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikdamas epidemiologinį tyrimą daro pagilintą analizę dėl kontaktų atsekimo ir jų paieškos.
„Yra informuojami kontaktų kontaktai, kad yra nustatyta atmaina ir jie turėtų taikyti tam tikras saugos priemones, yra galimybė organizuoti papildomus tyrimus tiek sąlytį turėjusiems asmenims, tiek vykstant į įstaigas, kur yra nustatomi atvejai ir protrūkiai“, – vardijo L. Ašoklienė.
Ji priminė, kad jau galioja ir griežtesnės izoliacijos taisyklės. Asmenims, kurie yra turėję kontaktą su omikron atveju arba kontaktai nustatyti protrūkyje, yra taikoma 10 dienų izoliacija, jos negalima susitrumpinti.
„Izoliacija taikoma nepriklausomai nuo izoliacijos statuso. Taip pat atsiranda reikalavimas dėl PGR testo atlikimo ne anksčiau kaip 7 dieną, bet tai izoliacijos susitrumpinti neleidžia“, – priminė epidemiologė.
Tuo metu Lietuvoje sekoskaita vykdoma pakankamai išplėstai – naudojamasi tiek savo pajėgumais, tiek dalis mėginių siunčiami į Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro nurodytą laboratoriją.
„Tik atsakymai ateina po 2–3 savaičių, tad svarbesni yra pačiai stebėsenai užtikrinti“, – patikslino ji.
Kokie suvaržymai galioja keliautojams?
Apžvelgdama priemones, susijusias su kelionėmis, L. Ašoklienė pabrėžė, kad jos yra svarbios, kai nustatomi pirmieji atvejai.
„Tačiau su laiku jų reikšmė mažėja, ypač kai pradedama nustatyti vietinį atmainos plitimą. Priemonių keliautojams tikslas yra sulėtinti atmainos plitimą šalies viduje ir jos yra svarbios trumpą laiką.
Dėl taikomų sustiprintų priemonių – tai į šį sąrašą patenka 7 Afrikos šalys. Yra reikalaujamas testas atvykstant į šalį ir dar du testus reikia pasidaryti Lietuvoje, taip pat taikoma izoliacija. Šis reikalavimas taikomas nepaisant to, kokia yra asmens imunizacijos būklė“, – dėstė SAM specialistė.
Kaip nurodė ji, taip pat yra rekomendacija visiems asmenims, kurie atvyksta iš raudonų ar pilkų šalių, atlikti PGR testą nemokamai po kelionės, nepriklausomai, žmogus yra pasiskiepijęs ar persirgęs.
„Ir tos raudonos ar pilkos šalys šiuo metu praktiškai yra didžioji dalis visų šalių“, – pažymėjo L. Ašoklienė.
Specialistė pridūrė, kad dėl kelionių ribojimų šalys šiuo metu taiko skirtingas praktikas. Dėl 7 Afrikos šalių yra bendras koordinuotas Europos Sąjungos požiūris, tačiau kai kurios šalys yra prisitaikiusios ir papildomus ribojimus.
„Pavyzdžiui, kas susiję su testo reikalavimu, Prancūzija prašo atvykstančių iš JK, tuo metu ne viena šalis reikalauja privalomo testo ir visų atvykstančių keliautojų“, – aiškino ji.
Kaip pasiruošęs sveikatos sektorius?
Kalbėdama apie situaciją sveikatos apsaugos sektoriuje ir darbuotojų pasiruošimą galimam didesniam spaudimui, vyriausioji epidemiologė nurodė, kad 46 proc. šio sektoriaus darbuotojų jau yra pasiskiepiję sustiprinančiąja skiepo doze. Tuo metu socialinių paslaugų sektoriuje tokių asmenų yra 34 proc.
„Priemonės asmens sveikatos priežiūros įstaigose – stiprinamas testavimas, darbuotojai turi testuotis, nepriklausomai nuo jų imunizacijos būklės, anksčiau buvo taikomos išimtys, kad jei yra pasiskiepiję ar persirgę, kai kuriais atvejais galėjo to nedaryti.
Taip pat hospitalizuojamiems pacientams, nepriklausomai nuo jų imunizacijos būklės, bus reikalaujama, kad jie turėtų neigiamą tyrimas arba jis bus atliktas įstaigoje“, – vardijo L. Ašoklienė.
Taip pat padidintos rizikos skyriuose dirbantiems specialistams rekomenduojama dėvėti ne kaukes, o respiratorius. Šiuose skyriuose turėtų dirbti asmenys, kurie yra pasiskiepiję sustiprinančiąja skiepo doze.
„Kalbant tiek apie pacientus, tiek globos įstaigų gyventojus, jiems yra galimybė pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė ji.
