Nepaisant to, kad migrantai iš Artimųjų Rytų naudoja Baltarusiją kaip tranzito šalį ir didelių pretenzijų niekam ten neturi, susikaupęs milžiniškas jų skaičius (įvairių šaltinių duomenimis Baltarusijoje gali būti susikaupę apie 10-15 tūkst. į Vokietiją trokštančių papulti migrantų) savaime kelia socialinę įtampą.
Migrantai yra faktiškai užėmę Minsko centrą, dešimtimis ir šimtai jie buriuojasi miesto parkuose ir prekybos centruose. Dažniausiai yra ruošiamasi kelionei į pasienį su Lenkija ar Lietuva, o Baltarusijos teritorija yra išnaudojama tik atsargoms pasipildyti arba jėgų atgavimui, jeigu migrantai yra pagaunami pasienyje ir apsukami atgal. Kai kurie jų į pasienį grįžta ne po vieną kartą, vis bandydami laimę patekti į išsvajotąją Vokietiją.
Lukašenkos išprovokuota krizė
A. Lukašenka, atsakydamas į ES jam paskelbtas sankcijas, dar pavasarį pagrasino užtvindyti Europą migrantų ir narkotikų srautais. Tačiau Lenkija, Lietuva ir Latvija galėjo netikėtai jam organizuotai išdėstyti savo gynybinius resursus, todėl didžioji dalis migrantų yra priversta klajoti Baltarusijos pasieniu, bandydami kažkokiu būdu patekti į jiems tarpininkų ir paties A. Lukašenkos pažadėtą Vokietiją.
Lapkritį Baltarusijos-Lenkijos pasienyje prasidėjo naujas krizės etapas – jeigu anksčiau migrantai į pasienį eidavo nedidelėmis 10-50 žmonių grupelėmis, o kartais ir tiesiog pavieniui, tai lapkričio 8-ąją išdygo apie 2 tūkst. žmonių minia. Ramiai pražygiavusi autostrada iki pat Bruzgių pasienio punkto minia baltarusių pasieniečių buvo nukreipta į miškus, nepraleidžiant jų pro patį pasienio punktą, o verčiant pažeidinėti įstatymus ir bandyti prasiveržti pro sieną neleistinoje vietoje.
Lenkai sutelkė pasieniečius, pareigūnus ir karius, ir nepraleido migrantų pro sieną, nepaisant pastarųjų bandymų išgriauti užkardas ir „žygiuoti į Vokietiją“.
Tokiu būdu pasienio zonoje susiformavo „Džiunglės“ – spontaniškai įkurta migrantų stovykla (taip ją vadina patys migrantai, – red. past.). Pragyvenimo sąlygos ten įvardijamos kaip „košmariškos“, mat migrantai su savimi dažnai neturi net būtiniausių daiktų, gyvena atšiauriomis rudeninėmis sąlygomis lauko palapinėse, o sušilti naudoja iškirstus aplinkinius medžius.
Nenoriai renka pagalbą įstrigusiems pasienyje migrantams
Portalui „Zerkalo“ pavyko pabendrauti su aplinkinių gyvenviečių žmonėmis, kurie pasakojo, kad valstybinių bendrovių vadovybė dabar siunčia laiškus su prašymais rinkti šiltus daiktus, maisto produktus, vandenį.
„Belorusneft-Minskatozapravka“ darbuotojai į savo darbo paštus gavo pranešimus su prašymu kiek kas gali padėti migrantams ir atnešti daiktus į vietos mokyklą. Anot „Zerkalo“ kalbinto bendrovės darbuotojo, kol kas baltarusiai didelio entuziazmo padėti jų kaimynystėje įsikūrusiems migrantams nerodo. „Kolektyvas į tai reaguoja itin negatyviai, sako, kad savo vaikų nėra kuo aprengti… Apie kažkokias sankcijas tiems, kas nieko neatneš, kol kas nekalbama“, – cituojamas pašnekovas.
Apie panašaus pobūdžio prašymus pranešama ir Grodno srityje, Gomelyje. „Biudžetinės Grodno srities organizacijos sulaukė nurodymo rinkti lėšas „Taikos fondui“, leido suprasti, kad pabėgėliams pasienyje“, – pasakojo kitas šaltinis. Kito baltarusio teigimu „ideologė“ rinko po du baltarusiškus rublius migrantams padėti, aiškino, kad galima padėti ir konservais – toks nurodymas gautas iš vietos regioninės valdžios. „Davė ne visi. Kai kurie aiškino, kad geriau savo vaikams ką nors nupirks“, – „Zerkalo“ cituojamas pašnekovas.
Vieno iš Baltarusijos universiteto studenčių pasakojo, kad bendrabutyje pasirodė skelbimas, kviečiantis padėti migrantams, o pagalba migrantams gali būti „apmokama“ mainais į „visuomeninės naudos valandas“ (Baltarusijos bendrabučiuose galioja taisyklė, kad kiekvienas studentas privalo per mėnesį „atidirbti“ 40 valandų visuotinai naudingoms reikmėms).
Viena iš Minsko mokyklų mokytojų pasakojo, kad darbuotojams į darbo pokalbių grupę atsiuntė žinutę dėl pagalbos migrantams. Prašoma atnešti šiltų drabužių, užklotų, sauskelnių, maisto.
„Aš iš esmės ne prieš pagalbą, tačiau tokioje situacijoje – juos suvijo, o vėliau, kaip įprasta, mūsų žmonės lieka atsakingais ir turi šią košę srėbti. Aš nenešiu. Nors žmonių gaila, aišku, žinau, kad ten lyg ir labai serga vaikai. Manau, kol vadovybės spaudimo tiems, kurie nieko neatneš, nebus – kol kas visi abejingai žiūri į šį klausimą. <...>“, – aiškino moteris.
Problemos dėl kertamų medžių
Baltarusijos „Radio Svoboda“ padalinys susisiekė su Grodno miškų ūkio tarnyba bei Baltarusijos miškų apsaugos tarnyba ir paklausė, ar galima savo reikmėms pasienyje kirsti medžius, kaip tai daro pasienio zonoje su Lenkija įsikūrę migrantai.
Ten žurnalistams buvo paaiškinta, kad taip daryti, aišku, negalima, tačiau konkrečioje situacijoje nieko pakeisti negalima – „situaciją prižiūri kiti žmonės“.
„Supraskite, mums tai taip pat labai nepatinka. Mes ten jau važiavome, tačiau mes ten nieko negalime padaryti. Mes taip pat pasipiktinę, tačiau viskuo čia užsiima visiškai kiti žmonės. Jie viską sprendžia. Skambinkite pasieniečiams, jie ten viską kontroliuoja, Mes iš tiesų nieko negalime padaryti, tačiau mes labai sunerimę dėl to, kas ten vyksta“, – sulaukė valdininkų atsako „Radio Svoboda“.
Anksčiau Baltarusijos autoritarinis vadovas A. Lukašenka yra sakęs, kad „miškų kirsti nederėtų“ ir liepė migrantams nuvežti malkų. Penktadienį pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip iš atvykusio sunkvežimio migrantai krauna rąstus, tačiau nėra aišku, ar tai sustabdys aplinkinių miškų kirtimą.
Migrantai miškus Baltarusijos-Lenkijos pasienyje pradėjo jau pirmadienį, vos atvykę į vietą. Tokiu būdu Artimųjų Rytų gyventojai bando susišildyti – baltarusišką medieną krauna į savo laužus.
Migrantai užtvindė kaimynų butą
Grodno leidinyje „Grodno.in“ skelbiama ir apie istoriją, kuomet dviejų kambarių nuomojamame bute apsigyveno būrys migrantų. Pasak nuomotojo Jevegenijaus, iš pradžių su jais susisiekė du baltarusiai, kurie panoro apsigyventi bute parai – iki lapkričio 12-osios (butas buvo išnuomotas lapkričio 11-ąją, – red. past.).Pasak buto savininko, tai standartinė praktika, buvo sudaryta sutartis, leidžianti bute parai apsigyventi keturiems asmenims.
Tačiau jau po kelių valandų perdavus raktus buvo sulaukta skambučio iš vietos gyvenamosios vietos eksploatacijos gelbėjimo tarnybos – kaimynai apačioje pasiskundė dėl užpilto buto.
„Tuo metu bute jau buvo 8 arabiškos išvaizdos migrantai (suaugę vyrai ir vaikas). Visi kambariai buvo užversti purvinais drabužiais ir krepšiais, baldai sugadinti. Virtuvėje mėtėsi nuorūkos, kalnai purvinų indų su maisto likučiais.
Mes nusprendėme vienašališkai nutraukti sutartį dėl eksploatacijos taisyklių nesilaikymo. Paprašėme svečių palikti butą. Po ilgų derybų ir skambučio į miliciją tai galų gale pavyko padaryti“, – aiškino buto savininkas.
Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje komplikavosi pirmadienį, kai ten susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES teritoriją. Ten sutelktoms Lenkijos saugumo pajėgoms pavyko atremti migrantų mėginimą masiškai prasiveržti per pasienio užtvaras. Lenkų pareigūnai šiuos įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu.
Primename, kad migrantų krizė kilo kuomet A. Lukašenka, keršydamas už ES sankcijas, leido faktiškai neribotą migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykimą į šalį lėktuvais. Maža to, atvykėliai nėra niekaip reguliuojami, gali laisvai vykti prie valstybinės sienos ir bandyti patekti į ES šalis.
