O ten – neįkainojami lobiai. Nusikaltėliai archeologinius radinius parduodavo kolekcionieriams, kol neįsikišo pareigūnai.
Marijampoliečiai ir miesto svečiai iki lapkričio vidurio Marijampolės krašto muziejuje gali pamatyti įdomią parodą. Ten eksponuojami mūsų protėvių – jotvingių – įvairūs daiktai. Visiems eksponatams – ne mažiau kaip 900 metų. Archeologinis lobis atsitiktinai rastas Suvalkų apylinkėse prieš septynerius metus.
Niekas iki tol nežinojo, kad miške yra didžiulė jotvingių kapavietė. Tai išsiaiškino Suvalkų policijos pareigūnai, kurie sekė ginklų kontrabandininkus.
„Pagaliau susekę tuos nusikaltėlius, darė kratas, atrado ne tik ginklus, bet ir daugybę archeologinių radinių. Dėl to ir pasikvietė mūsų kolegas iš Suvalkų muziejaus, kad jie padėtų nustatyti laikotarpį“, – teigia vyresnysis muziejininkas Tomas Kukanauskas.
Nusikaltėliai archeologinius radinius parduodavo į užsienį kolekcionieriams. Daugiausia į Vokietiją. Už tokius darbelius jiems grėsė iki 10 metų nelaisvės. Išsigandę bausmės, nusikaltėliai tyrėjams išklojo viską: kad yra aptiktas senovės kapinynas ir kad jame gausu archeologinių daiktų.
„Papasakojo, kur yra Krukuveko, taip vadinasi ta vietovė, kapinynas. Ir pradėjus kasinėti paaiškėjo, kad tai yra be galo įdomus ir be galo turtingas kapinynas. Vėlyvojo geležies amžiaus laikotarpio kapinynų nėra daug arba jie mažai tyrinėti, nes mažai žinoma, arba išlikę labai fragmentiškai. Ir šitas dabar atrastas pastaruoju metu yra pats didžiausias“, – kalba T. Kukanauskas.
Iki šiol atkasta tik labai nedidelė kapinyno dalis. Jame – kalavijai, įvairūs drabužių priedai, peiliai, papuošalai. Muziejininkas sako, kad prieš 1000 metų gyvenę mūsų protėviai labai mėgo puoštis ir vertino estetiką.
„Tiesą sakant, puošnumu gal net labiau išsiskyrė, bent jau kilmingieji. Nešiojo daugybę papuošalų tiek vyrai, tiek moterys. Sagės, kurių paskirtis buvo paprasčiau prilaikyti baltinius. Ne tik funkcionalūs, bet ir gražūs“, – pasakoja T. Kukanauskas.
Mirusiųjų kūnus mūsų protėviai degindavo. O šalia sudėdavo ir daiktus. Muziejininkas Tomas Kukanauskas sako, kad senovės kapinynai yra be galo svarbūs archeologiniu požiūriu. Nes vienoje vietoje galima rasti daug daiktų, kurie atspindi to laikotarpio žmonių gyvenimą.
„Tai, ką jis turi ten, šiame gyvenime, to paties reikės ir po mirties. Tai jei jis yra karys, tai po mirties jis vėl bus kariu, tai jam reikia ginklų. Jeigu valstietis, tai jam reikia valstiečio, moterims – moterų. Ir dėl to pridėdavo daug daiktų, kad juos naudotų ir po mirties“, – aiškina T. Kukanauskas.
Mūsų protėviai – jotvingiai – buvo labai protingi žmonės. Tai žvangučiai. Jais žmonės puošdavo apdarus. Akustinių ypatybių analizė parodė, kad kai kurie – ne šiaip žvangučiai. Skleidžia garsus, kurių žmogaus ausis negirdi.
„Skamba, bet mūsų ausiai negirdimi. Tai yra leidžia ultragarsą, į kurį reaguoja tik žvėrys. Greičiausiai galvota, kad tai magiška priežastis, gal koks žynys ar kas, į kurį reaguoja žvėris. Tai va čia toks įdomus dalykas“, – sako T. Kukanauskas.
Kur yra šis kapinynas – žino nedaug žmonių. Žinoma tik tiek, kad kažkur apie Suvalkus. Plačiajai visuomenei tai nebus atskleista tol, kol nebus ištyrinėta visa kapavietė. Kad juodieji archeologai vėl neįsisuktų. Mokslininkai sako, kad paslaptis greit ir nebus atskleista. Kapinynas didžiulis ir visą jį ištirti gali prireikti ne vieno dešimtmečio.
