Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tirdama fizinių asmenų deklaracijas, išsiaiškino, jog kauniečių sutuoktinių pora pardavinėjo žemės sklypus, o už juos gautas pajamas deklaravo ne kaip pajamas iš individualios veiklos, bet kaip atsitiktinius pardavimus.
Siekdami išvengti mokesčių jie ne tik keletą kartų sumažino dešimties žemės sklypų pardavimo kainas, bet ir nedeklaravo bei nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų už parduotus 10 nebaigtos statybos gyvenamųjų namų. Po patikrinimo kauniečiai į valstybės biudžetą turės sumokėti beveik 240 tūkst. litų mokesčių.
Mokesčių administratorius, siekdamas įrodyti nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo faktą, nustatė, kad sutuoktiniai, įsigiję Kauno rajone daugiau nei 0,4 ha žemės, pakeitė jos tikslinę paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai bei užsakė projektavimo darbus padalydami ją sklypais. Savo vardu jie išsiiminėjo statybos leidimus, sudarinėjo sutartis su akcine bendrove „Lietuvos dujos", rūpinosi elektros tinklų prijungimo prie operatoriaus tinklų techninėmis sąlygomis bei atliko kitus su statybomis susijusius veiksmus. Be to, tikrintojams įtarimą sukėlė ir tai, kad praėjus vos porai mėnesių po žemės sklypų pardavimo beveik visi naujieji jų savininkai įteisino apie 70-80 proc. baigtumo statybas.
Apklausus nekilnojamąjį turtą įsigijusius gyventojus paaiškėjo, kad jie „neprisimena", t. y. negali nurodyti statybos darbus atlikusių asmenų pavardžių, už tuos darbus sumokėtų pinigų sumų, neturi ir statyboms panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų.
Deklaruota parduotų žemės sklypų kaina taip pat kėlė įtarimų, nes, VĮ Registrų centro duomenimis, šio nekilnojamojo turto vertė pardavimo metu galėjo būti apie 7 kartus didesnė. Be to, ir pačių žemės sklypus įsigijusių pirkėjų užsakytuose vertinimuose buvo nurodytos gerokai didesnės šio turto vertės.
