LR Seimas minėto įstatymo pataisas pritarė svarstyti birželio 20 d. Įstatymo pakeitimo projektu nuo 2015 metų BVKKMN siūloma sumažinti nuo šiuo metu galiojančių 200 proc. iki 36 proc.
Rolandas Norvilas, „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas, pritaria, kad kredito kaina turi būti reguliuojama, tačiau atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip vienas labiausiai pasiteisinusių kredito kainos reguliavimo modelių paprastai pripažįstamas tas, kuris kainą susieja su vidutiniu rinkos rodikliu (jį paprastai skelbia šalies centriniai bankai), padaugintu iš nustatyto vardiklio.
„Vardiklio dydis paprastai nustatomas atsižvelgiant į protingumo ir ekonominio pagrįstumo kriterijus, šalies specifiką, susijusią su vartotojų skolinimusi ir vartojimo įpročiais. Minėtą modelį pasirinko tokios kaimyninės šalys kaip Estija ir dalinai Lenkija. Šiose, skolinimosi ir vartojimo įpročiais gan artimose Lietuvai šalyse, nustatytas toks maksimalios kainos apskaičiavimo metodas: Estijoje kredito kainos vidutinis rinkos rodiklis dauginamas iš trijų, o Lenkijoje vienas iš pagrindinių kredito kainos sudėtinių elementų – palūkanos – dauginamos iš keturių“, - sako R. Norvilas.
Anot jo, Lietuvoje vertėtų remtis kitų šalių patirtimi, maksimalią kredito kainą grindžiant panašiu ar net identišku metodu, tačiau įvedant ribojimus, kad visų rinkos dalyvių siūloma kredito kaina nebūtų 3 kartus didesnė nei vidurkis. R. Norvilo teigimu, šio kredito kainos nustatymo metodo pranašumas yra tas, kad be teisės aktų keitimo leidžiama lanksčiai reaguoti į pasikeitusią situaciją rinkoje bei užtikrinamos adekvačios konkurencinės sąlygos. Tokiu atveju kredito kaina gali tiek mažėti, tiek didėti.
„Manome, kad tinkamai neįvertintas ir ekonomiškai nepagrįstas kredito kainos ribojimas nepasieks pagrindinio tikslo – apsaugoti vartotojų teises. Priešingai – taip, kaip dabar siūloma, ribojant kredito kainą didelei vartotojų grupei būtų atimta galimybė gauti legalias kreditavimo paslaugas už rinkos kainą“, - įsitikinęs „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas.