Prekyba žmonėmis – vienas pelningiausių (po ginklų ir narkotikų prekybos) nusikalstamų verslų, o teisėsaugai jį sunku apčiuopti. Matyt, todėl ir mūsų krašto nusikaltėliai noriai to imasi. Ypač kai tam palanki ir ekonominė situacija.
Panevėžio apygardos teisme vėl nagrinėjama didžiulės apimties baudžiamoji byla, kurioje net 11 kaltinamųjų. Jiems pareikšti sunkūs kaltinimai: prekyba žmonėmis, vaiko pirkimu ir pardavimu, pelnymųsi iš kito asmens prostitucijos, įtraukimu į prostituciją, išžaginimu, seksualiniu prievartavimu, be to, neteisėtu disponavimu ginklu. Pagal prokurorų surinktus duomenis, nuo prekeivių žmonėmis yra nukentėjusios mažiausiai 5 merginos. Viena nepilnametė į užsienio viešnamius buvo parduota net du kartus. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė Nida Grunskienė tikisi, jog teismas nuosprendį paskelbs dar šį rudenį.
Šiuo metu prokurorė N. Grunskienė kontroliuoja dar 9 ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonėmis. Jos žinioje – ir visai neseniai pradėti tyrimai dėl dviejų 19 metų merginų, išvaduotų iš sekso vergijos Olandijoje bei Danijoje.
Per vėlai atsitokėjo
Birželio viduryje Panevėžio policija sulaikė 3 įtariamuosius – 32 metų panevėžietį ir du Biržų miesto 28 ir 21 metų gyventojus.
Įtariama, jog šie asmenys, nusižiūrėję darbo neturinčią ir sunkiai besiverčiančią devyniolikmetę, suviliojo ją žadėdami gerai apmokamą darbą užsienyje. Kad yra apgauta, mergina sako supratusi per vėlai – kai buvusi uždaryta viename bute svetimoje šalyje. Iš pradžių dar bandė priešintis, tačiau suteneriai ją tol žiauriai mušė ir žagino, kol psichologiškai palaužė. Tik laimingo atsitiktinumo dėka merginai pavyko ištrūkti ir ji kreipėsi į policiją.
Panašiai nutiko ir išvežtai į Daniją devyniolikmetei ukmergiškei. Buvusi vaikų namų auklėtinė, susipažinusi su 36 metų vyriškiu iš Kėdainių rajono, užkibo ant jo kabliuko. Vyriškis jai pasiūlė išgerti, o jau neblaivią įkalbėjo važiuoti dirbti į Daniją. Pasakė, jog teks dirbti prostitute, tik tvirtino, jog už tokį darbą jį gausianti pasakiškus pinigus. Kaip teigia mergina, buvusi neblaivi, dėl to ir sutikusi važiuoti, o prablaivėjusi ji suvokė, kad pasielgė neapgalvotai, bet bijojo prieštarauti. Nuvežta į Kopenhagą ji buvo apgyvendinta bute, panašiame į landynę, jai teko intymiai aptarnauti apšepusius, apskretusius vyrus.
Vis dėlto, nors ir įkalinta mažame kambarėlyje, devyniolikmetė sugebėjo pasiųsti žinią savo draugui į Lietuvą. Ukmergiškis informavo vietos policijos pareigūnus, o šie savo ruožtu informaciją perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Per Interpolą buvo susiekta su Danijos sostinės Kopenhagos policija. Jos pareigūnai, padedami vietos gyventojų, surado merginą ir ją išvadavo.
„Šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai, – sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Nida Grunskienė. – Tokių bylų ir ikiteisminis tyrimas, ir jų nagrinėjimas teisme yra painus, trunka gana ilgai. Nusikaltimo gijos veda į užsienį – juk merginos parduodamos ir išvežamos į kitas valstybes, kurių pareigūnams mes rašome teisinės pagalbos prašymus. Be to, pasitaiko, jog dalis nukentėjusiųjų negrįžta į Lietuvą – kitose šalyse jos sukuria šeimas, susiranda darbą. O jas irgi reikia apklausti. Savo reikalavimus ir parodymus nuolat keičia ir kaltinamieji“.
Teisėsaugininkai tvirtina, jog labai dažniai tiriant prekybos žmonėmis bylas pailgėja tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų sąrašas. Manoma, jog taip gali nutikti ir minėtose bylose. „Merginomis prekiauja ne vienas žmogus, – sako N. Grunskienė. – Paprastai dirba gerai organizuota gauja: vieni verbuoja, kiti veža, treti saugo, ketvirti ieško klientų ir t. t. Todėl pradėjus narplioti vieną epizodą, išaiškinama daug kitų nusikalstamų veikų ir netgi apčiuopiamos seniau padarytų nusikaltimų gijos. Galų gale, pradėjus tirti tokio pobūdžio nusikaltimus, atsišaukia ir daugiau nukentėjusiųjų“.
Nuosprendį apskundė
Neseniai Panevėžio apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 6 prekeiviams žmonėmis. Jonavos gyventojams Virginijui Monkui (50 m., 2 kartus teistas – beje, kartą už laisvės apribojimą) paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, o Rimantui Grakalskiui (33 m., kartą teistas) – 8 metai nelaisvės. Kėdainiškis Tomas Gaučas (33 m., 6 kartus teistas) už grotų turėtų praleisti 5 metus. Dar vienas – Jonavos rajono gyventojas Vytautas Aleksiūnas (49 m.) – tegavo 2 su puse metų nelaisvės.
Nuteistos ir merginas į vergiją siuntusios, o vėliau jas prižiūrėjusios Kauno rajono gyventoja Lina Buivydaitė (35 m.) bei Rasa Lisauskaitė (30 m.) iš Kaišiadorių rajono. Abiem moterims paskirta po 7 metus laisvės atėmimo.
Įrodyta, jog nuo visų šių nuteistųjų nukentėjo 25 moterys ir merginos.
Visi nuteistieji turės atlyginti moralinę žalą keliolikai moterų ir merginų. Priteistos sumos – nuo 2500 iki 60 000 litų.
Dar viena teisiamoji – R. Lisauskaitės motina Bronislava Lisauskienė – nuo bausmės išsisuko. Ji nuteista tik už dokumento klastojimą, jai paskirta 2600 litų bauda.
Dėl neva nepagrįstų bausmių nuosprendį apskundė visi nuteistieji. Panevėžio apygardos prokuratūra taip pat parašė apeliacinį skundą. Kaip vieną svarbesnių motyvų, dėl ko apskųstas teismo nuosprendis, kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė N. Grunskienė įvardijo nepagrįstą B. Lisauskienės išteisinimą dėl prekybos žmonėmis.
Vergių savininkas
„Akistata“ jau rašė, jog vienas šios prekeivių žmonėmis grupuotės narių – albanas Jetmiras Oltaris (35 m.) – dar gegužės pradžioje buvo nuteistas 8 metus kalėti. Jis yra buvęs R. Lisauskaitės sutuoktinis.
J. Oltaris (jis dar ir Andreasas Kodosas, o merginoms buvo labiau žinomas kaip Miris) prostitucijos tinklą Londone įsuko dar 2002 metais. Tuo metu jis susipažino su R. Lisauskaite, kuri Londone, viename „masažo“ salone, teikė sekso paslaugas.
Beje, R. Lisauskaitė į Didžiąją Britaniją atvyko žinodama, ką veiks. Tik eiline prostitute ji būti neketino – puikiai žinojo, kiek Lietuvoje esama naivuolių, kurias galima atsivilioti ir iš to gerai uždirbti. Todėl pasistengė, kad J. Oltaris ją įvertintų. Nelegalių viešnamių savininkui tokios pagalbininkės reikėjo, o kad būtų paprasčiau tvarkyti reikalus, J. Oltaris su R. Lisauskaite susituokė.
Daugelis į prostitucijos tinklą pakliuvusių merginų teisme pasakojo, jog J. Oltaris su R. Lisauskaite dirbo ranka rankon – suteneriavo. Net kai britų policija apie 2004-uosius užsimojo išardyti J. Oltario „viešnamių kartelį“ ir jis su savo „verslo partneriais“ pusbroliais išmovė į tėvynę, Londone likusi R. Lisauskaitė ir toliau sėkmingai vystė prostitucijos biznį.
Pagalbininkai Lietuvoje
Pirmasis pagalbos šauksmas policiją pasiekė 2006 metais, kai J. Oltario bendrininkai Lietuvoje pabandė išvežti eilinę savo auką iš Kėdainių rajono. Mergina nepasidavė T. Gaučo gražbyliavimams važiuoti dirbti į Londoną, tad pastarasis, pasitelkęs V. Monkų bei R. Grakalskį, ketino ją išvežti jėga.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą kriminalistams pavyko išaiškinti ir kitus moterų tiekėjus albano viešnamiams. Atsišaukė ir daugiau nukentėjusių nuo šios gaujos merginų ir moterų.
Buvo paskelbta ir prekeivio žmonėmis J. Oltario paieška. Jo pėdsakai buvo aptikti tik 2009 metais – mat jis vis keitė pavardes ir gyvenamąją vietą, todėl teisėsaugai ilgokai nepavyko jo surasti.
Ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme buvo nustatyta, jog lietuviai nusikaltėliai kartu su J. Oltariu 2001–2006 metais buvo sukūrę puikiai veikiantį prekybos žmonėmis tinklą. Tiek vyrai, tiek moterys Lietuvoj verbuodavo nepriteklių kamuojamas dažniausiai vienišas, vaikus auginančias arba tiesiog naivias jaunas moteris. Kiti gaujos nariai sutikdavo jas užsienyje ir parduodavo Anglijos, Ispanijos ar Vokietijos viešnamių savininkams.
Dažnai dar pakeliui į svečią šalį iš merginų buvo atimami pasai, joms būdavo grasinama. Jei kuri atsisakydavo „geranoriškai“ teikti sekso paslaugas, ją žagindavo, mušdavo, švirkšdavo narkotikus, pjudydavo šunimis. Nukentėjusiosios teisme liudijo, jog buvo verčiamos per parą aptarnauti po 15–20 klientų. Gauti už sekso paslaugas pinigai atsidurdavo sutenerių kišenėse, o merginoms tekdavo tik maža dalis uždirbtų pinigų.
Na o nusikaltėliai, kurie veždavo merginas į užsienius, uždirbdavo nuo 7000 iki 12 000 litų už vieną sekso vergę.
Vilkino teismą
Prasidėjus prekeivių žmonėmis teismui visi 7 kaltinamieji visaip bandė vilkinti bylos nagrinėjimą.
Pirmuosiuose teismo posėdžiuose dėl neaiškių priežasčių nepasirodžius B. Lisauskienei, nuspręsta ją suimti. R. Lisauskaitė taip pat nepaisė paskirtos kardomosios priemonės – gavus duomenų, jog ji ketina sprukti į užsienį, ji taip pat buvo suimta. Abi moteris vėliau į teismo posėdžius atlydėdavo policininkai.
Nerimo ir kiti kaltinamieji. R. Grakalskis teismui buvo įteikęs prašymą dėl ikiteisminį tyrimą kuravusios bei jam vadovavusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės N. Grunskienės nušalinimo. Motyvas – neva prokurorė esanti suinteresuota atitinkama bylos baigtimi ir dėl išankstinio nusistatymo turėtų nusišalinti nuo bylos. Tai mat įrodąs tas faktas, kad vyskupas Jonas Kauneckas už pagalbą nukentėjusiosioms nuo prekeivių žmonėmis N. Grunskienę apdovanojo ir pareigūnė neva kai kurias bylos detales atskleidusi žurnalistams.
Tačiau bylą nagrinėjančio Panevėžio apygardos teismo teisėjo Algirdo Gapučio nuomone, bet kuris valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras yra suinteresuotas savo darbo vaisiais ir bylos baigtimi, o teigti, kad N. Grunskienė suinteresuota asmeniškai, nėra pagrindo. Tad R. Grakalskio prašymas buvo atmestas.
Vėliau tiek V. Monkus, tiek R. Gaučas, tiek R. Grakalskis bandė vilkinti teismo procesą. Tvirtino, jog jie, girdi, tai dar neturintys advokatų, tai neva atsiradę naujų duomenų ir bylą reikia papildyti naujais faktais ir pan. Vis dėlto teismas išnagrinėjo šią 30 tomų bylą ir paskelbė nuosprendžius.
Į teisiamųjų suolą
Beje, kiek anksčiau viena iš nukentėjusiųjų nuo prekeivių žmonėmis taip pat išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį.
Panevėžietė Aušra G. (30 m.) pati albano gaujos buvo išvežta į Angliją. 2004 metais ji susipažino su R. Lisauskaite ir V. Monkumi. Šiedu prikalbino ją važiuoti į užsienį padirbėti prostitute. Kadangi Aušra neturėjo paso, o buvo vyro sumušta, R. Lisauskaitė su V. Monkumi ją nugrimavo, nufotografavo ir skubos tvarka padarė asmens dokumentą.
Moteris teigia, jog iki išvykimo į Angliją su 8 metų dukra gyveno Vilkijoje pas Liną Buivydaitę. Į Angliją dirbti prostitute vykusi todėl, kad neturėjusi kur ir iš ko gyventi. L. Buivydaitė jai užsakė bilietą, apipirko, pažadėjo saugoti dukrą, kol ji dirbs Anglijoje. Londone ji buvo nuvežta į J. Oltario namus, jai buvo paaiškinta, jog privalės dirbti kiaurą savaitę, kol atidirbs už ją sumokėtus 4500 svarų sterlingų. Vėliau nuo uždirbtos sumos jai buvo pažadėta mokėti 25 procentus, o likusieji pinigai turėjo atitekti J. Oltariui.
Aušra G. tvirtina, kad tuos 4500 svarų sterlingų ji atidirbo per savaitę. Pagal nerašytas taisykles merginos turėdavo J. Oltariui dirbti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, bet Aušra tedirbusi tris. Mat vieną dieną R. Lisauskaitė ją ir kitas merginas nuvežė pas gydytoją. Medikė konstatavo, jog Aušra serga ir nebegali turėti lytinių santykių. Tuomet J. Oltaris nupirko jai bilietą į Lietuvą ir prigrasė vietoj savęs suieškoti kitą merginą. Sugrįžusi į Lietuvą ir patyrusi vietinių sąvadautojų spaudimą, suteneriams ji nurodė metais jaunesnę savo draugę.
Teisme Aušra G. buvo pripažinta kalta dėl asmens įtraukimo į prostituciją ir jai skirta laisvės apribojimo 2 metams bausmė – įpareigojimas naktimis būti namie.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
