Nors vidutinė tarpbankinė skolinimo litais palūkanų norma VILIBOR nuo metų pradžios žymiai sumažėjo, būsto paskolų gavėjams palūkanos nukrito kur kas mažiau.
Didėjant atotrūkiui tarp palūkanų normos ir kredito palūkanų, didėja ir banko marža - paprastai tariant, skirtumas tarp paslaugos suteikimo kainos ir jos savikainos. Dar paprasčiau - pelno norma. Tiesa, bankininkai tvirtina, kad didėja vadinamoji rizikos norma.
Kur dingo 0,35 procentinio punkto?
Atraminis VILIBOR rodiklis - šešių mėnesių palūkanų norma - nuo metų pradžios iki balandžio sumažėjo 1,46 procentinio punkto: sausio 1-ąją VILIBOR sudarė 7,10 proc., balandžio 30-ąją - jau 5,64 proc.
Tuo tarpu skolininkams palūkanos tirpo kur kas lėčiau: sausį palūkanų norma skolinantis būstui sudarė 7,12 proc., balandį - 6,54 proc. Sausį vidutinis 6 mėn. VILIBOR sudarė 6,55 proc., balandį - 5,62 proc. Taigi vidutinei tarpbankinei palūkanų normai sumažėjus 0,93 procentinio punkto, palūkanų norma skolininkams aptirpo tik 0,58 procentinio punkto.
Apytikriai skaičiuojant, 0,35 procentinio punkto prie mėnesio įmokos, paėmus, pvz., 300 tūkst. litų būsto kreditą 35 metams, prideda apie 73 litus. Imant mažesnę paskolą, pvz., 200 tūkst. litų, toks palūkanų normos skirtumas prie mėnesio įmokos prideda beveik 50 litų. Lietuvos banko duomenimis, balandį suteikta 156,4 mln. litų būsto paskolų.
Euras - ne toks patrauklus
Mindaugas Vaičiulis, bendrovės „AIM invest“ prezidentas bei Finansų analitikų asociacijos narys, „Respublikai“ teigė, esą didėjantis atotrūkis tarp VILIBOR ir palūkanų normos gyventojams - griežtėjančių kreditavimo sąlygų pasekmė. Esą „maržos didėjimas - irgi vienas iš požymių“.
„Pagrindinė to priežastis - rimtesnė atranka, suteikiant paskolas. Taigi natūralu, kad vidutinė marža galėjo išaugti“, - svarstė M.Vaičiulis.
Tuo tarpu populiariausios paskolos eurais pastaruoju metu brangsta. Tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR, sausį vidutiniškai siekusi 4,5 proc., balandį vidutiniškai sudarė beveik 4,8 proc. Būsto kreditų eurais palūkanų norma per analogišką laikotarpį Lietuvoje išaugo 0,19 procentinio punkto.
M.Vaičiulio teigimu, augantis EURIBOR mažina santykinį euro pranašumą prieš litą.
Atpigimas - irgi bankų naudai
Tačiau Marius Rainys, nekilnojamojo turto bendrovės „Faulana“ generalinis direktorius, tokį bankų elgesį vertina kandžiai. „Visada bankai mielai pagelbės, jeigu reikia padidinti (palūkanas - aut. past.)“, - ironizavo jis.
Tačiau, anot jo, palūkanos nėra pagrindinis būsto pirkėjus atbaidantis veiksnys. „Žmonės tikisi, kad būstas atpigs arba kad atlyginimas pakils. Ir pirmas, ir antras - lengvai paneigiami. Jeigu būstas pastebimai atpinga, ar tuo atpigimu gali pasinaudoti mažmeniniai vartotojai?
Manau, nelabai“, - aiškino verslininkas.
Pasak jo, jeigu, pvz., statybų bendrovė sumažina savo sąnaudas ir taip atpigina būstą, susidariusį kainos skirtumą susižeria bankas.
„Jeigu koks nors vystytojas nesugeba suvaldyti jau baigto projekto ir turi jo atsikratyti, ta nauda atitektų bankams arba kitoms finansinėms struktūroms. Bankai valdo ne tik viršutines, bet ir apatines būsto pardavimo kainų ribas. Nelabai įmanoma, kad įmonės, turinčios finansinių įsipareigojimų, būstą tiesiog išmestų į rinką perpus pigiau. Bankai tą turtą tiesiog perimtų ir patys jį realizuotų. Patyliukais tai jau vyksta - užsienio kompanijos supirkinėja jau parengtus projektus. Kai bus sulaukta kainų augimo, jie pasirodys rinkoje“, - tvirtino M.Rainys.
