Mano tevas sakydavo kas valdzioj tai jo ir bus teisybe , nenoriu daug rasyti tik patarciau daugiau skaitykit internete tap pat daug kas parasyta noriu jums priedo vokisko himno pakartoti " Deutschland Deutschland über alles über alles in der Welt von der Maas bis an die Memel ...." nuo kada jo nebevartoja ? O ka tam paprastam lietuviui dabar geriau toj lietuvelej ? Kas vokieciu -prusu kapus isnaikino mano seneliu proseneliu ? Rusai ? ne Lietuviai ! kai as dar nesuprasdavau tikrai kas as esu is tikruju kai is kaukoliu lempas darydavo , kapuose visokius angeliukus , kryziukus nudauzydavo tai gal man tai ne skaudu ? kai matydavau , kad tevai mato , kad vaikai parsinese is kapu zaidzia su jais nei zodzio nesakydavo. As pats nuo lietuviu kentejau kad esu prusas vokietis ar dar koks .1988 pirma karta buvau vokietijoj tai tie patys lietuviai kurie mane musdavo jau buvau jiems geriausias draugas gal as paprasysiu giminaiciu iskvietimo i vakarus patekti ...........

Ak, Dievs!

Sutinku, kiekvienas pats pasirenka su kuo jam "tapatintis". Pvz., primityviomis klišėmis iš kaizerinės/bolševikinės karo propgandos mašinų. 1920-aisiais valdžią iš vokiečių Lietuvoje reikėjo perimti be žudynių, politinėmis priemonėmis. Kokias gi 1920 buvo "pasirinkimo" galimybės? Po penkerių metų karo, valdė "žmogus su šautuvu", kankino ir žudė."idealistui""wojna" buvo "mat' rodnaja". Tas jūsų "subjektas" panašus į "budintį" propagandistą/advokatą, teisinti "žmogų su šautuvu", šviežio kraujo ištroškusį vampyrą.

Atsiprašau, ankstesniame komentare žioptelėjau užsidėti "niką"...
Nežinau iš kokios pats srities...Pagal paties tekstą panašu, kad pačiam žodis ISTORIJA arba neturi prasmės, ar net iš vis neegzistoja :) , t.y. tai arba
-1) politinė "propoganda" užpainioti vargšelį "moja xata s kraju, nicego ne znaju"... ,- tokiu atveju reiktų priminti, kad "istorijos" įvykius gan dažnai ir įsuka visokie "idealistai" ... Nesvarbu, kad per jų lavonus paskui pervažiuoja "realistai" (SentEgziuperi žodžiais "zakristijono vieta besirūpinantys, kai kiti katedrą mato ir stato") , t.y. "revoliucijos praryja savo herojus",-beje taip atsitiko ir su 1918-20 metų idealistais (paskaitykit prisiminimus apie Vaižgantą), ir su 1988-90 metų "pilietiškumo" banga;
arba
-2) pats esi kažkokio marksizmo, ar kitokio "objektizmo" auka,- neskiri, kad ISTORIJA gali būti tik "subjekto" ("objektas" turi tik RAIDĄ, pvz. rieda kaip akmuo, ar vystosi, kaip socializmas :))... Taigi todėl istorijoje ir egzistuoja įvairios "kryžkelės"... Į kurias "mes" (nelygu su kuo kas tapatinasi) dabar atsisukę galime svarstyti buvusias alternatyvas. (Ir nesakyk, kad savo PERSONOS istorijoje nebuvo momentai, kai galėjei rinktis!, -meluotum:)). Tuo tarpu akmuo ar rąstas , žinoma, neturi istorijos :))

Atsiprašau, ankstesniame komentare žioptelėjau užsidėti "niką"...
Nežinau iš kokios pats srities...Pagal paties tekstą panašu, kad pačiam žodis ISTORIJA arba neturi prasmės, ar net iš vis neegzistoja :) , t.y. tai arba
-1) politinė "propoganda" užpainioti vargšelį "moja xata s kraju, nicego ne znaju"... ,- tokiu atveju reiktų priminti, kad "istorijos" įvykius gan dažnai ir įsuka visokie "idealistai" ... Nesvarbu, kad per jų lavonus paskui pervažiuoja "realistai" (SentEgziuperi žodžiais "zakristijono vieta besirūpinantys, kai kiti katedrą mato ir stato") , t.y. "revoliucijos praryja savo herojus",-beje taip atsitiko ir su 1918-20 metų idealistais (paskaitykit prisiminimus apie Vaižgantą), ir su 1988-90 metų "pilietiškumo" banga;
arba
-2) pats esi kažkokio marksizmo, ar kitokio "objektizmo" auka,- neskiri, kad ISTORIJA gali būti tik "subjekto" ("objektas" turi tik RAIDĄ, pvz. rieda kaip akmuo, ar vystosi, kaip socializmas :))... Taigi todėl istorijoje ir egzistuoja įvairios "kryžkelės"... Į kurias "mes" (nelygu su kuo kas tapatinasi) dabar atsisukę galime svarstyti buvusias alternatyvas. (Ir nesakyk, kad savo PERSONOS istorijoje nebuvo momentai, kai galėjei rinktis!, -meluotum:)). Tuo tarpu akmuo ar rąstas , žinoma, neturi istorijos :))

"pereiti per gan sudėtingą istorinė lietuvių tautos kryžkelę" -- na kokios čia dar "kryžkelės"? kas Lietuvos gyventojams tuomet rūpėjo, jei ne taika? ypač po penkerių karo ir vokeičių karinės administracijos metų? žinoma, kai kam wojn, mat' rodnaja, bet tik ne lietuviui. "Tautos kryžkelė", mielasis, užsilikęs karo propagandos pijaras, supainioti žmones, kurie prisikentėją nuo didžiojo karo laukė tik taikos, o ne eiti "sudėtingą istorinę lietuvių tautos kryžkelę". Kare dėl valdžios kaip kare, naudojama propaganda ir gudrios kalbos, bet kam to reikia dabar?

Straipsinis-"labai lietuvškas". Tarytum KRITIKUOJAMA sutartis su Rusija, tačiau ALTERNATYVOS net nepaminimos, nekabant jau apie kažkokią jų ANALIZĘ... Taigi net nepretenduoja kiek nors būti tiriamasis, ar objektyvus, taigi neturi ir supažindinamosios vertės... Kita vertus, nepasakysi, kad straipsnis turėtų meninę , ar kokią nors didaktinę, ar dvasingumo sudedamąją.
Tiesiog "lietuviškai" priekabiaujama prie mūsų protėvių, turėjusių pereiti per gan sudėtingą istorinė lietuvių tautos kryžkelę (Kapsuko "litbelas" <-> Pilsuskio "didžioji Lenkija" <-> Nepriklausma Lietuva) ir , žvelgaint iš mūsų dienų, gan sėkmingai, netgi stebuklingai, sugebėjusius išvairuoti tarp jėgų, kurios kiekviena atskirai paėmus, nebuvo suinteresuotos Lietuvos nepriklausomybe ...
Mano nuomone 1920 liepos 12 sutartis yra vienas iš Lietuvos diplomatinių laimėjimų. O kad pasiekta sutartimi su Rusija vėlesni veikėjai nesugebėjo pasinaudoti, tai čia reikia kalbėti apie pastaruosius... Pvz. santykių su Lenkija diplomatiją bei pasiruošimą "maištui"; lyginti Smetonos vyriausybių su kitų išsivadavusių šalių (Suomijos, Latvijos, Estijos) ruošimąsi 1940-ųjų įvykiams; ar kad ir Urbšio rūpinimąsi 1940 derybose visų pirma svetimos armijos kontingento kosmetiniu sumažinimu (10 000 daugiau ar mažiau- tai neturėjo esminio skirtumo), o ne etninių lietuviškų žemių išlaikymu vienoje teritorijoje, laikantis 1920.VII.12 sutarties (apie šią galimybę ir kad pavėlavo ją iškelti, kol derybose dalyvavo pats Stalinas, rašo pats Urbšys)...
Straipsnyje, gi, tarytum tik bandoma "užkrėsti" lietuvišku priekabumu ir skaitytojus... Ir daugiau NIEKO...

paskelbus Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, 1919 reikėjo pеrmesti kariuomenę į Vokietiją ir kažkaip perduoti valdžią. "užgrobęs" yra vadukų proapganda daryti brolžudišką karą jau po penekrių metų karo. Beje, anuo metu referendumai buvo rengiami, bet, žinoma, tik ten, kur nauja valdžia buvo pasitikėjo gyventojais ir buvo gyventojams teisinga. Lietuvoje išėjo taip, kad anuomet vadukų privirtą košę srėbėme gan ilgai.
Na o Memeland anuomet turejo savivalda ir puoselėjo Freistadto viltis. Galiausiai 1939 m. įvyko referendumas ir Memel wieder deutsch rezultatai parodė, kur buvo gyventojų lietuvių simpatijos.

Na, vyrai, jei jau ginčijamės, tai nors nenusikalbėkim. Kas karine jėga, nesileisdamas į jokias derybas buvo užgrobęs gabalą lietuvių, gudų ir lenkų gyvenamų žemių - Lietuva ar Lenkija? Kas organizavo POW sąmokslus Lietuvoje? Kas šaukė "Marszalek, prowadz nas do Kowno!" Kas grasindamas karu skelbė ultimatumą skubiai, be jokių derybų užmegzti diplomatinius santykius - Lietuva ar Lenkija? Nejaugi sovietų begėdiškai laužomą 1920 m. sutartį galima vadinti "didžiausio draugiškumo sutartimi", kai didžiausią draugiškumą vienas kitam deklaravo grobuonys Molotovas su Ribentropu dalindamiesi Europą? Jei rusai būtų pirmiau įsiveržę į Lietuvą, negu vokiečiai - į Lenkiją, tai galima neabejoti, kad lenkai būtų nepraleidę progos užgrobti bent dalelę Lietuvos, kaip kad jie padarė su vokiečių draskoma Čekoslovakija. Tuo tarpu Lietuva nepakluso vokiečių siūlymui smogti žūstančiai Lenkijai ir patiems atsiimti Vilnių. Tad kas kam labiau buvo priešiškas - ar lietuviai lenkams ar atvirkščiai?

Įdėją dalį Rytprūsių atplėšti nuo Vokietijos pasiūlė lietuviai būdami Versalyje. Kadangi Lietuvos delegacija negavo pripažinimo, šią idėją perėmė Lenkija. Nes tuomet galvota, kad Lietuva bus Lenkijos dalis. O pasiteisinimai tipo " gauti priėjimą prie jūros buvo tiesiog gyvybiškai būtina" yra demagogija arba ekspancionizmas. Tokiu atveju pvz., Vengrija ar Austrija gali skelbti karą kokiai Slovėnijai nes ši turi priėjimą prie jūros. Beje visas tas Lietuvos "nuskriaustųjų" vaidmuo subliuško, kad ir kaip nepatiktų, bet 1923 Lietuvai okupavus Klaipėdos kraštą. O idėja suburti karinį bloką nuo Suomijos iki Rumunijos tai tikrai buvo, bet kaip teisingai pastebėjo anonimas - be Lietuvos jis buvo neįmanomas. Mane apskritai stebina vienas dalykas - kai Suomija, Lenkija nepasitikėjo Sovietų Sąjunga, Lietuva į sąjunginkus pasirinko būtent sovietus... Kodėl? Nejau taip greit pamiršo nepriklausomybes kovas, o gal dėl to kas lengvai pasiekiama - lengvai ir prarandama?