Narkotikų paplitimo mokyklose problematiką ir prevenciją trečiadienį spaudos konferencijoje aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita. Šiugždiniene, teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska ir socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene.
Bilotaitė: reikalingas visų institucijų įsitraukimas
„Tai yra problema. Ir, matyt, reikia pripažinti, kad policijos atsakomybė daugiau susijusi tik su reagavimu, ir tikrai policija daro tikrai didžiulį darbą tam, kad reaguotų. Bet neužtenka vien tik reagavimo.
Reikalingas visų institucijų įsitraukimas, nes daug dalykų yra susiję su prevencine veikla. Turiu pažymėti, kad VRM yra paruošusi nusikaltimų prevencijos naują modelį, kuris artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje“, – trečiadienį sakė A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad teisėsauga turi skirta ypač didelį dėmesį, kas susiję su prekyba narkotinėmis medžiagomis.
„Dėmesys vaikams, ir tai kas vyksta – platinimų tinklai turi būti prioritetas, ir kiekvienas komisariatas, dirbdamas kartu su savivalda turi rasti įrankius, susidėlioti taktikas ir skirti ypatingą dėmesį šitoms temoms. Bet, matyt, tai yra ne vien tik policijos klausimai. Reikalinga, kad ir kitos institucijos įsitrauktų“, – sakė ministrė.
Susitarime aptarta, kad mokyklose turėtų būti aiški testavimo sistema, ir kokie galimi pagalbos paketai toms mokykloms, kuriose nustatomos problemos.
„Jeigu tai yra narkotinės medžiagos, tai pirmiausia reikia kalbėti apie identifikavimą problemos, kur ji yra, matyti tuos taškus, kur didžiausios problemos. Tuomet dirbti su ekspertais, kurie analizuoja situaciją, kalbasi su bendruomenėmis, savivalda, teisėsaugą tam, kad iš tikrųjų sudėlioti veiksmus. Kalbant apie narkotikus ir narkotikų vartojimą yra labai svarbu, kad nebūtų bijoma“, – sakė A. Bilotaitė.
Saugi aplinka mokyklose – prioritetas
Švietimo ministrė J. Šiugždinienė pažymėjo, kad vaikų saugumas ir saugi aplinka mokyklose yra prioritetas.
„Šis klausimas (narkotikų vartojimo mokyklose – aut. past.) yra daugiabriaunis. Ne tik saugi aplinka, bet ir pačių vaikų gebėjimas atsispirti ir atpažinti tas situacijas, kurios gali pasitaikyti. <…> Noriu pabrėžti, kad mūsų parengta gyvenimo įgūdžių programa, kuri startuoja nuo rugsėjo 1 dienos, pagal skirtingus amžiaus tarpsnius padės vaikams ugdyti gebėjimus – kaip atpažinti tinkamą ar netinkamą elgesį: ką reiškia psichotropinių medžiagų vartojimas“, – kalbėjo ji.
Ministrė pažymi, kad yra labai svarbus bendradarbiavimas mokyklų ir savivaldybių lygmenyje.
„Bendruomenės pareigūnas savivaldybėse turėtų būti visų mokyklų bendradarbis. Jį turėtume kuo daugiau įtraukti į pamokas ir perteikiant informaciją. <…> Dar vienas labai svarbus momentas, kurį identifikavome – jog šiandien tikrai ne visos institucijos, prieš priimdamos dirbti į komandą mokytoją kreipiasi į jau minėtą registrą išsiaiškinti, ar asmuo, kuris yra įdarbinamas, nėra teistas už seksualiniu priekabiavimu ar smurtu susijusias veiklas“, – sakė ministrė.
Pastebi raudonų vėliavų
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Emilija Gaidytė aiškina, kad tyrimai yra skirti pėdsakams aplinkoje identifikuoti. Tai reiškia, kad rezultatai nerodo vartojimo fakto. Jos teigimu, pėdsakai gali atsirasti palietus tokius objektus kaip durų rankenos, pinigai.
„Medžiagų pėdsakų yra praktiškai visur. Vaikas vykdamas į mokyklą netyčia prisilietė prie žmogaus, kuris galbūt turėjo kontaktą su medžiagomis ir atnešė pėdsakų į mokyklą“, – nurodo E. Gaidytė.
Vilniuje taip pat atliekami tyrimai, tačiau išsamesni – apie medžiagų vartojimo paplitimą, vaikų santykį su tėvais, bendraamžiais ir mokyklų darbuotojais.
„2020 m. mes džiaugiamės tuo, kad daugiau nei 80 proc. mokinių iš tėvų gauna paramos, gali pasikalbėti asmeniniais klausimais. Lygindami 2020 ir 2022 m. duomenis matome, kad šie rodikliai prastėja. Vaikai mažiau laisvalaikio leidžia su tėvais, tėvai nenustato taisyklių, kada mokiniai galėtų grįžti vakarais namo. Buvimas lauke tamsiu paros siejasi su rizikinga elgsena. Jau matome, kad čia yra raudona šviesa, į kurią turime reaguoti.
Taip pat tiriame bendraamžių santykį, matome didelę bendraamžių įtaką vartoti tam tikras medžiagas, užsiimti rizikinga veikla“, – komentuoja ji.
Įtaką vartojimui turi daugybė veiksnių
Parlamentaro Lino Slušnio nuomone, įtaką narkotikų vartojimui daro daugelis veiksnių.
„Kaip atsiranda priklausomybės ir iš kur jos? Vienoje vietoje kalambūriškai juokiuosi – mielieji, atkeliavome į gana turtingos valstybės pėdsakus. Turtingose valstybėse hedonizmas, malonumų ieškojimas, yra klasikinis bet kurios civilizuotos valstybės vienas iš fenomenų. Nebūčiau drastiškas sakyti, kad tai epidemija, nes santykinai su kitomis Europos valstybėmis mūsų vaikai turi mažiau problemų“, – komentuoja L. Slušnys.
Anot jo, vaikų sprendimams vartoti narkotikus įtakos taip pat turi šeimų pažeidžiamumas, tvirto ryšio su šeima trūkumas, palaikymo stoka bei aplinkos spaudimas.
Parlamentaro žodžiais tariant, kovodama su narkotikų vartojimu visuomenė dažnai į tai žiūri kaip į tragediją, tačiau nuo priklausomiems žmonėms narkotikai yra malonumas. Todėl apskritai reikėtų keisti požiūrį į problemos sprendimą.
