Po skandalingos istorijos apie galimą parašų klastojimą Kauno apygardos teisme susvyravo šio teismo vadovo Alberto Milinio kėdė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė suabejojo šio teisėjo kompetencija.
Prezidentei didelių įtarimų kelia ne tik sisteminės administracinės veiklos spragos šiame teisme, bet ir 15 metų teismui vadovaujančio Kauno apygardos teismo vadovo veikla ir elgesys, ypač persiunčiant Prezidento kanceliarijai teisėjo Arvydo Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru bei sąmoningai nutylint apie vykstantį tyrimą. Prezidentė žino apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir veiklą apskritai. Todėl tikisi, kad gerbiamas A. Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę ir objektyviai įvertins, ar visuomenė bei valstybės vadovė gali pasitikėti tokiu tolesniu jo vadovavimu Kauno apygardos teismui„, - antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
Galimo teisėjų parašų klastojimo istorijoje išryškėję faktai, Prezidentės vyriausios patarėjos vertinimu, - ko gero, bus vieni juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys visą teismų sistemą.
„Deja, ši istorija dar nesibaigė, ji tik prasidėjo. Šiandien dar nežinome visos klastojimo istorijos pabaigos ir nesame tikri, kad tokių faktų nebus nustatyta daugiau nei žinome dabar. Visiškai aiškūs yra tik keli dalykai: visų pirma žmonės, kurie vykdė tokius klastojimus negali dirbti teismų sistemoje, turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Antra, teismų vadovų atliekamas administravimas ir teisėjų veiklos kontrolė šiuo atveju buvo visiškai neefektyvi, nes nebuvo sukurti jokie saugikliai, kurie užkirstų kelią tokiems piktnaudžiavimams", - kalbėjo S. Cirtautienė.
Šalies vadovės vyriausios patarėjos įsitikinimu, tokiems pažeidimams užkirsti kelią turėjo būti sukurtas efektyvus mechanizmas, ko nebuvo padaryta Kauno apygardos teisme.
A. Stankus, kuris galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo, pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. S. Cirtautienė teigė, kad prašymas atleisti jį iš pareigų savo noru negali būti svarstomas nesibaigus vykstantiems tyrimams.
„Kita vertus, šis klausimas negali ilgam pakibti neišspręstas, todėl šio įvykio aplinkybės turi būti ištirtos maksimaliai greitai. Prezidentė laukia ne tik šio teisėjo veiksmų vertinimo, bet pirmiausia visos teismų praktikos analizės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, taip pat ir labai objektyvaus ir principingo pačios Kauno apygardos teismo vadovybės veiklos vertinimo", - sakė S. Cirtautienė.
Visoje šioje istorijoje Prezidentės vyriausioji patarėja įžvelgia ir teigiamą pusę - esą tai rodo, kad teismų sistema po truputį įgyja imunitetą, patys teismai vis dažniau nustato savo darbo trūkumus.
„Vis didesnė dalis teisėjų supranta, kad jų garbė yra pirmiausia jų pačių rankose, be to, vis didesnė dalis teisėjų tampa drąsesni, nejaučia grėsmės iš anksčiau didžiulę įtaką jų karjerai turėjusių teismų vadovų, kurie nebuvo linkę atskleisti jo vadovaujamo teismo ir visos teismų sistemos ydų, nes tai parodo ir jų darbo broką. Prezidentė itin vertina garbingą dviejų Kauno apygardos teismo teisėjų ir Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininko elgesį šioje istorijoje ir mano, kad tokių pažeidimų ateityje būtų gerokai mažiau, jei teisėjai visuomet reaguotų taip, kaip elgėsi šioje situacijoje minėtieji teisėjai", - sakė S. Cirtautienė.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra, gavusi Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Kauno apygardos teisme.Prokuratūra tiria galimą dokumentų klastojimą, disponavimą suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimą tarnyba.
Pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų minėtame teisme, Generalinė prokuratūra taip pat svarsto klausimą atnaujinti procesus bylose, kuriose galėjo būti suklastoti teisėjų parašai.
Priklausomai nuo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, bus sprendžiama dėl Kauno apygardos teismo teisėjo A. Stankaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
G.Kryževičius trečiadienį pranešė, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A.Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.
Anot G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl keturiolikos bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.
