Po vidurio kadencijos rinkimų Jungtinių Valstijų Kongrese pasikeitusi jėgų pusiausvyra turėtų pagreitinti derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP). Pasiekus susitarimą, džiaugtis galės ne tik prezidentas Barackas Obama, bet ir Lietuvos verslininkai bei vartotojai.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala sako, kad, respublikonams užsitikrinus daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, susidarė kur kas palankesnė politinė padėtis TPIP pasirašymui.
„Perspektyva dabar palanki, nes B. Obama TPIP vertina pozityviai, kai jo bendrapartiečiai, anksčiau turėję daugumą Senate, į ją žvelgia skeptiškai, nevienareikšmiškai. Gali atrodyti paradoksalu, bet prezidento ir jo priešininkų respublikonų pozicija šiuo klausimu sutampa“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau net ir optimistiškai vertindamas, L. Kojala galvoja, kad TPIP derybos dar vyks bent kelerius metus. Su juo sutinka ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Manau, kad šios administracijos valdymo metu susitarimo pasiekti nepavyks“, – sakė jis. L. Kojalos teigimu, baigęs kadenciją B. Obama greičiausiai labai norėtų TPIP vadinti savo pasiekimu, tačiau tai nėra vien JAV prezidento sprendimas.
Nauda – didelė
Spalio pradžioje Vašingtone įvyko septintasis TPIP derybų ratas, po kurio vyriausiasis Europos Sąjungos (ES) derybininkas Ignacio Garcia Bercero teigė, kad abi šalys jau yra pasiruošusios pereiti į rašytinių pasiūlymų stadiją. Aštuntasis derybų ratas vyks lapkritį Briuselyje.
TPIP siekiama panaikinti prekybos barjerus daugelyje ekonomikos sektorių ir taip leisti lengviau parduoti ar pirkti prekes bei paslaugas tarp JAV ir ES. Taip pat norima suvienodinti dabar egzistuojančius skirtumus techninio reguliavimo, standartų ir leidimų srityse.
Nepriklausomas Londone įsikūręs ekonominės politikos tyrimų centras yra atlikęs analizę, kurioje teigiama, jog, panaikinus prekybos apribojimus, būtų paskatintas ekonomikos augimas, sukurta daugiau darbo vietų ir sumažintos kainos.
Paskaičiuota, kad ES ekonomika per metus ūgteltų 119 mlrd. eurų arba maždaug 545 eurais vienam namų ūkiui. JAV ekonomika pajustų 95 mlrd. eurų per metus naudą.
Kartu ES ir JAV sukuria beveik pusę viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 30 proc. pasaulio prekybos. TPIP prie to pridėtų po maždaug 0,7 proc. BVP ES ir apie 0,6 proc. BVP JAV.
Ž. Šilėnas aiškino, kad ES ir JAV yra panašaus išsivystymo šalys, todėl prekių judėjimas tarp jų yra naudingas.
„Blogiausia, kad dabar europietiškus standartus turi patikrinti ir JAV institucijos. Manau, jei prekė tinka vieniems, tai turi tikri ir kitiems. Panaikinus tokią perteklinę priežiūrą, įmonės sutaupytų, nes visi tie sertifikatai kainuoja“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvai TPIP būtų vienareikšmiškai naudingas, nes leistų diversifikuoti savo eksporto kryptis, be to, JAV rinka yra labai pelninga.
Tačiau prekės galėtų keliauti ne tik iš Lietuvos į JAV, bet ir atvirkščiai. Amerikiečiai galėtų pardavinėti po skalūnų revoliucijos gausiai išgaunamas dujas.
„Šiuo metu JAV gamtinių išteklių eksporto reguliavime yra didelė raizgalynė. Priėmus TPIP, ją galima būtų išnarplioti“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Pakenks silpniausiems?
LLRI prezidento manymu, vienintelė neigiama TPIP pasekmė būtų tai, kad kai kurioms įmonėms taptų sunkiau konkuruoti išaugusioje rinkoje. Tačiau tai teigiamai atsilieptų vartotojams, nes potencialiai sumažėtų kainos.
L. Kojala sakė, kad partnerystės pasirašymui ES labiausiai priešinasi ne kurios nors atskiros šalys narės, bet konkretūs sektoriai.
„Vienas pavyzdys yra Prancūzijos kino pramonė, kuri bijo Holivudo produkcijos – kad ji užgoš nacionalinį kiną“, – pastebėjo RESC analitikas.
Tačiau Europos Komisija (EK) teigia, kad amerikietiškas kinas ir televizija tikrai neužgoš europietiškosios. „ES turi Europos kultūrinę įvairovę saugančias taisykles ir nedarys jokių kompromisų jas taikydama, derantis dėl TPIP“, – rašoma EK ataskaitoje.
Kitas jautrus derybų klausimas yra genetiškai modifikuoti produktai (GMP). Kai kurie oponentai baiminasi jų invazijos iš JAV į Europą. Bet ir šiuo klausimu EK teigia nedarysianti jokių kompromisų.
„Su GMP, žmogaus gyvybe ir sveikata, gyvūnų gyvybe ir gerove, aplinkosauga ar vartotojų interesais susiję įstatymai nebus derybų objektu“, – teigia EK.
