Kovo 17 d. mero Arvydo Vyšniausko kabinete su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Broniumi Bradausku ir Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininku Eidigintu Germanavičiumi susitiko Elektrėnų savivaldybės sodininkų bendrijų (SB) pirmininkai.
Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nario padėjėjas-sekretorius Stasys Lančinskas, išaiškinti svarbių problemų buvo atėjusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėja Ona Zelenkauskienė.
Asociacijos vadovas prašė pagalbos
Susitikimo iniciatorius E. Germanavičius atkreipė dalyvių dėmesį į Seimui tvirtinti pateiktas Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas. Svečias informavo, kad jos buvo svarstomos Seimo rudens sesijoje, o dabar turėtų būti tvirtinamos.
E. Germanavičius kalbėjo, jog respublikoje yra 1200 sodininkų bendrijų, žinoma, ir kiek yra pirmininkų. Deja, trūksta kitų duomenų. Tad reikėtų tikslesnės apskaitos. Be to, savivaldybėms tie duomenys irgi žinotini. Meras A. Vyšniauskas šiai minčiai pritarė.
Asociacijos pirmininkas kalbėjo ir apie SB valdymo aktualijas. Viena jų - norint rengti sodininkų susirinkimus, reikėtų patalpų: pavyzdžiui, Elektrėnų SB „Versmė“ nariai, kurių organizacijoje yra per 500, o paskutinėje ataskaitos sueigoje dalyvavo daugiau nei 270, galėjo susirinkti Elektrėnų kultūros centro salėje, o ką daryti toms, kuriose per 1000 žmonių?
Kita problema – kviečiant į susirinkimus, reikia kiekvienam organizacijos nariui raštu išsiųsti kvietimą. O juk pašto paslaugos brangios, ypač kai SB vienija per tūkstantį narių.
Vadovas priminė iki 2004 metų savo priedermę atlikusių sodininkų bendrijų įgaliotinių problemą. Mat vėliau paplito nuomonė, kad jie esą nereikalingi, nes pažeidžia sodininkų teises. Bet juk ir SB pirmininkas – įgaliotasis asmuo!? Anot E. Germanavičiaus, dabar daugelis vėl pageidauja tokių patikėtinių.
Jis teigė, jog daug neaiškumų iškyla sodininkų bendrijoms panorėjus gauti paramą.
Neblogas pavyzdys galėtų būti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimu patvirtinti Sodininkų bendrijų specialiosios rėmimo programos nuostatai.
Kai Seimo narys B. Bradauskas pasiūlė SB ieškoti įvairių rėmimo formų bei jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, iš organizacijos narių, jų artimųjų susirinkti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, Sodininkų bendrijų asociacijos vadovas paaiškino, jog ir tam esama kliuvinių.
Pasak jo, yra kelių rūšių kolektyviniai sodai: prie didelių miestų, kur žmonės turtingesni ir keliasi į sodus gyventi, ir tolimų rajonų, kur šeimininkauja net dokumentams sutvarkyti pinigų neturintys pensininkai (pvz., Jurbarko r., Šakių r.). Tokių sodininkų bendrijų pirmininkai niekuo neįsipareigoję, mat neturi materialinio turto bei negauna jokio atlygio.
Daug kur netgi išlikę 1992 metų SB įstatai. Tad problema – kaip juos sutvarkyti. Juk dokumentus turi paruošti juristai, kuriems už tai reikia mokėti apie 400-600 Lt, o notarams už paslaugas – dar 250-400 Lt. Iš kur 40-50 pensininkų gauti apie tūkstantį litų? Tokių pinigų jie neturi, todėl ir įstatų netvarko.
Taigi padėtis sudėtinga. Todėl, prelegento nuomone, minėtų įstatų pataisose reikėtų užfiksuoti paramos fondą. Beje, kaip pavyzdinius E. Germanavičius įvardijo Klaipėdos, Alytaus rajonų bei mūsų savivaldybės SB įstatus.
E. Germanavičiaus manymu, sudėtingi yra kadastrinių matavimų klausimai. Mat juos atlikti labai brangu. Kita vertus, sodininkai klausia: kodėl tik dabar, po 20 metų, prašoma pinigų matavimams atlikti? Juk tai ne jų kaltė!
Svečias informavo, jog asociacija įkūrė svetainę, kurioje galima susipažinti su naujienomis, įstatymais ir kitomis aktualijomis. Apsilankiusiųjų svetainėje www.sbasociacija. lt vis daugėja.
Aktyvūs buvo ir organizacijų pirmininkai
Apie esamą padėtį mintimis taip pat dalijosi savivaldybės sodininkų bendrijų pirmininkai. SB „Girkalnis“ pirmininkė Genovaitė Kaškonienė pranešė, kad gavusi organizacijos narių pareiškimų sodo žemės sklypams išsipirkti, bet susidūrusi su problemomis ir nežinanti, kaip jas išspręsti.
O. Zelenkauskienė atsakė, kad tokius klausimus reikia svarstyti sodininkų visuotiniame susirinkime, nagrinėti kiekvieną konkretų prašymą. Vadovė su visais reikiamais dokumentais turi atvykti į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, atskirai kiekvieno nario prašymo įstaiga nenagrinėja.
SB pirmininkams rūpėjo ir kitos aktualijos. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie dar ankstesniais laikais už čekius nusipirkę žemės sklypus, dabar juos apleidę, bet paimti nuosavybės negalima. Ką daryti? Gal yra koks nors senaties terminas? Jie domėjosi bendrijų kelių tvarkymo, elektros tinklų pirkimo-pardavimo ir kitais klausimais.
B. Bradauskas: „Gavau namų užduočių“
Aktyviai pokalbyje dalyvavęs Seimo narys B. Bradauskas sakė gavęs namų užduočių. Jis paminėjo, kad reikėtų padaryti minėto įstatymo pataisas įgaliotinių, paramos sodininkų bendrijoms, žemės sklypų išplėtimo, SB registravimo ir kitais klausimais.
Seimo nario teigimu, privalomai remti sodininkų bendrijų negalima, nes tuomet atsirastų daug visuomeninių organizacijų, kurios norėtų tuo pasinaudoti. Arba reikėtų sukonkretinti formuluotę. Didelė sodininkų problema, jo nuomone, yra elektros tinklai.
Anot B. Bradausko, nuosavybė yra keblus klausimas, nes Konstitucinio Teismo nuostata aiški – ji neliečiama. Tad apleistų sklypų klausimą įmanoma spręsti tik teisminio proceso metu. Kadangi problemų SB veikloje apstu, o ir nuomonių yra įvairių, seimūnas pažadėjo pasikviesti sodininkų atstovus į Seimą, kur šie galės ginčytis su kitaip manančiais.
Susitikimas buvo dalykiškas, tačiau po jo vienas iš renginyje dalyvavusių SB pirmininkų reziumavo: „Pasikalbėjome, bet kažin ar minėtos problemos bus išspręstos.“
Romualdas Černeckis
