Liepos 22 dieną Stambule keturios šalys – Rusija, Ukraina, JT ir Turkija – pasirašė susitarimus dėl vadinamojo grūdų koridoriaus Juodojoje jūroje. Tai turėtų garantuoti maisto produktų ir grūdų eksportą iš trijų Juodosios jūros uostų. Ukraina kelis mėnesius derasi dėl uostų atblokavimo. Derybos Turkijoje tęsėsi visą praėjusią savaitę. Rusija bandė derėtis dėl sankcijų susilpninimo ir palankesnių sąlygų. Ir pasirašė susitarimą – nepraėjus nė parai sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo užpultas Odesos uostas. Jie aiškiai taikėsi į grūdų sandėlius, bet nepataikė.
Susitarimą Stambule pasirašė keturios pusės, iš Rusijos pusės parašą padėjo Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Rusai ir ukrainiečiai savo parašų greta nedėjo, o į derybas ukrainiečiai pasiuntė vos metus dirbantį civilį valdininką, taip siekdami parodyti, kaip jie vertina rusus, į derybas atsiuntusius gynybos ministrą.
Ukrainos ekonomikai susitarimas, jei bus įvykdomas, turės milžinišką reikšmę, LIGA.net sakė Maisto ir žemėnaudos tyrimų centro vadovas Olehas Nyvievsky.
„Iki karo penktadalis mūsų ekonomikos priklausė nuo žemės ūkio produktų eksporto ir sudarė 40 proc. pajamų iš užsienio valiutos. Nepaisant to, kad po jūros blokados Ukraina padidino eksportą per vakarines sienas – geležinkeliu, sunkvežimiais ir upių transportu per Dunojų – to neužtenka eksportuoti visą mūsų derlių“,– teigia Ukrainos agrarinės tarnybos generalinis direktorius.
Verslo klubas atstovas Romanas Slastenas sakė, kad iki blokados daugiau nei 80 proc. ukrainietiško eksporto buvo vykdoma jūra.
„Be jūrų uostų per penkis karo mėnesius pavyko pasiekti tik 2–2,5 mln. tonų per mėnesį eksporto ribą“, – sakė jis.
Palyginimui, pernai per jūrų uostus iš Ukrainos kas mėnesį iškeliaudavo iki 6 mln. tonų grūdų ir iki 500-700 tūkst. tonų naftos.
Dabar ūkininkų logistikos kaštai išaugo nuo trijų iki penkių kartų ir sudaro du trečdalius žemės ūkio produktų kainos.
Todėl dabar Ukraina neturi pakankamai laiko išsiųsti praėjusių metų derlių į užsienį, kol jis nesupūs saugykloje.
Anot Nyvevskio, iš pernykščio derliaus Ukrainoje dar liko 18-20 mln. tonų. O netrukus turėsime surinkti naują – 65-70 mln. tonų. Nesugebėdami parduoti grūdų ūkininkai negali finansuoti būsimų pasėlių ciklų. O tai kitąmet jiems reikš didesnes kainas.
Uostų atblokavimas pagal susitarimą leis Ukrainai eksportuoti visą praėjusių metų derlių ir dalį šių metų derliaus, LIGA.net sakė Ekonominių tyrimų ir politinių konsultacijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Irina Kosse.
„Susitarimas atblokuoja tris iš penkių didžiausių Ukrainos uostų. Taigi per sąlyginius keturis mėnesius galėsime eksportuoti turimas atsargas“, – sakė Transporto strategijų centro (TTS) generalinis direktorius Serhiy Vovk.
Jei uostai bus atblokuoti, sumažės ūkininkų logistikos kaštai, o vidaus kainos turėtų kilti apie 100 USD už toną, o tai suteiks daugiau pasitikėjimo būsimu derliumi.
Trijų uostų atblokavimas Ukrainai gali reikšti papildomą iki 1 mlrd. Teigiamą susitarimo poveikį ekonomikai jis vertina 5 proc.BVP lygiu.
Dabar mes turime maždaug 10 milijardų dolerių vertės grūdų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas susitarimo pasirašymą Stambule. Už ką Rusija derėjosi mainais į neužblokuotus uostus? Pagal pasirašytus dokumentus – nieko.
Tačiau „grūdų“ sutarties pasirašymo išvakarėse JAV panaikino antidempingo muitus rusiškoms trąšoms ir vaistams, o ES septintajame sankcijų pakete Rusijos Federacijai neapribojo importui būtinų bankinių operacijų arba žemės ūkio ir maisto produktų gabenimui.
Ateityje susitarimas leis Turkijai tapti vienu iš pasaulinių centrų, lemiančių maisto produktų kainas pasaulyje, teigia Stambulo naftos ir pupelių eksportuotojų asociacijos (IHBIR) vadovas Kazim Taidzi.
Kodėl koridorius gali neveikti: rizikos
Nepaisant teigiamų lūkesčių dėl sandorio, yra keletas dalykų, kuriuose ekspertai įžvelgia sunkumų, rašo Bloomberg.
Visų pirma: užminuotų vandenų valymas; pritraukti pakankamai laivų; būtinas krovinio draudimo parūpinimas, atsižvelgiant į rimtas saugumo rizikas; nepasitikėjimas Rusijos Federacija, kuri pažadėjo netrukdyti tiekimui, tačiau dažnai nesilaiko savo žodžio. Jei Ukrainos teritoriniuose vandenyse laivą susprogdins mina, už tai atsakys tik Ukraina.
„Grūdų koridorius“ nekelia karinės rizikos Ukrainai dėl vandenų išminavimo, pažymi Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas.
„Jei kas nors mano, kad Rusija galės surengti amfibijų šturmą, pasinaudodami tuo, kad šis koridorius pradės veikti, tai visiškai nerealu. Be to, pakrantė jau saugoma pakrantės raketų sistemų“, – sakė M. Budanovas.
