Prezidento rinkimai Ukrainoje, kuriuos laimėjo prorusiškas kandidatas Viktoras Janukovyčius, atskleidė didelį Ukrainos visuomenės susiskaldymą. Šalis atsidūrė ties kryžkele ir turės pasirinkti kuriuo keliu eiti toliau: Rytų ar Vakarų.
Bendras rinkėjų aktyvumas per antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų ratą vasario 7 dieną sudarė 69,07 procento, tai gana aukštas rezultatas. Nė vienas iš kandidatų negavo daugiau kaip 50 proc. balsų, o jų atotrūkis vienas nuo kito, siekė tik apie 3 proc.
Tokia maža persvara rodo, kad Ukrainos visuomenė yra pasidalijusi į dvi dalis.
V. Janukovyčius, savo oponentų, dažnai įvardijamas kaip prorusiškas kandidatas, daug kas prisimena 2004 m. prezidento rinkimus, kai jo palaikyti iš Maskvos buvo siunčiami politiniai ekspertai.
Todėl „oranžinės revoliucijos“ šalininkai, kurie per pastaruosius penkis metus išbarstė savo turėtą populiarumą vidinėms intrigoms bei kovoms už valdžią, teigia, kad V. Janukovyčiaus valdoma Ukraina pasisuks veidu į Rusiją ir nugara į Europos Sąjungą.
Tačiau ar galima tikėtis tokio staigaus politikos pokyčio? Nepaisant to, kad V. Janukovyčius dažnai rodo palankumą Rusijai, jis yra pragmatiškas politikas ir turės žiūrėti savo šalies interesų. Kartu turės atsižvelgti ir į likusios visuomenės nuomonę, kuri balsavo prieš jį.
Geri santykiai su Rusija negarantuoja, kad pastaroji suteiks nuolaidų dujų importui, ar nebandys kištis į vidaus Ukrainos reikalus, kaip tą daro santykiuose su Baltarusija ar Gruzija.
Greičiausiai V. Janukovyčius bandys išlaikyti pusiausvyrą tarp Vakarų ir Rytų, ką šiuo metu bando daryti ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko.
Taip, Ukraina nebesiverš į NATO. Tačiau ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su ES. Apie tai kalba ir ekspertai.
„Kai Janukovyčius buvo premjeras. Tai buvo laikotarpis, per kurį buvo pasiekta didžiausia ES ir Ukrainos santykių pažanga," - sakė politikos ekspertė Amanda Pol.
Tai, kad Europa yra pasirengusi dirbti su išrinktu Ukrainos prezidentu, pirmadienį pareiškė ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Catherin Ashton.
"Europos Sąjunga ir toliau yra pasirengusi plėtoti santykius su Ukraina ir palaikyti ją įgyvendinant reformas. Ji laukia galimybės dirbti su nauju prezidentu šia kryptimi", - sakoma C.Ashton pareiškime.
Ukraina dalyvauja įvairiose bendruose projektuose su ES. Naujausioji jų – ES Rytų kaimynystės programa.
ES Rytų partnerystės programa, kurioje be Ukrainos dalyvauja ir Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija, Moldova bei Baltarusija, siekiama remti šalių partnerių politines ir socialines bei ekonomines reformas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priartėti prie Europos Sąjungos.
Glaudus bendradarbiavimas su ES Ukrainai būtinas, ne vien todėl, kad tokiu būdu ji gaus papildomų finansinių įplaukų, kurios taip būtinos šalies biudžetui.
Dalyvavimas panašiose programose Ukrainai yra būtinas, jei šalis nori ištrūkti iš pilnos politinės, tiek ekonominės priklausomybės nuo Rusijos.
Tačiau ar tai tikrai bus Ukrainos ateities siekis, parodys laikas ir V. Janukovyčiaus vykdoma politika.
Germanas Kavalskis
