Politologai svarsto, kad vienos pagrindinių problemų, lemiančių nepasitenkinimą rinkimais, tai politikų atsiribojimas nuo visuomenės, priešrinkiminių pažadų neištęsimas, gyventojų poreikių ir lūkesčių nepaisymas bei didelis visuomenės susiskaldymas ir negebėjimas įsiklausyti į kitų nuomonę.
Visuomenės susiskaldymas ir informaciniai burbulai
Pasak politologų, socialiniai tinklai turi didelę įtaką ne tik aplinkos ir aktualijų suvokimui, bet ir padeda pagrindą tam, kaip reaguosime į pasaulio ar savo šalies įvykius.
Jų teigimu, sociliniai tinklai sukuria uždaras grupes, kuriose žmonės bendrauja tik su bendraminčiais, o kitokia nuomonė griežtai atmetama. Taip formuojasi „informaciniai burbulai“, kuriuose stiprėja netolerancija ir nesusikalbėjimas.
„Bendravimo ir komunikacijos persikėlimas į socialinius tinklus, kur yra ribota aplinka, ne visada mum pasiekia ta informacija, ką galvoja kiti. Ten atrodo, kad visi tokie panašūs, panašiai galvoja, bet iš tikrųjų realybėje mes pamatome, kad ta situacija yra visiškai kitokia“, – pastebi politologė Ingrida Unikaitė-Jakilavičienė.
Dėl to vystosi tokia samprata, kad daugelis galvoja panašiai, o pasirodžius tiesai, kad taip nėra – nutinka didelis šokas ir nesugebėjimas priimti tos informacijos, kyla neigiamos emocijos ir noras priešintis.
Visuomenės nepasitenkinimą dar labiau skatina ir iškreipta demokratijos samprata. Pasak politologės I. Unikaitės-Jakilavičienės, demokratija priimama tik tada, kai jos rezultatai sutampa su individualiais lūkesčiais. Toks suvokimas yra pavojingas, nes skatina netoleranciją ir nesugebėjimą gerbti kitokios nuomonės.
„Egzistuoja samprata, kad demokratija yra gera tada, kai atspindi mano kažkokius poreikius, vertybes, kokias aš įsivaizduoju, bet jeigu kažkas yra priešingo, tai tada jau viskas yra nedemokratiška“, – nurodo ji.
Politologė taip pat pastebi, kad dalis visuomenė yra linkusi vertinti politikus ir rinkimų rezultatus pernelyg emocingai, nesigilindami į realias priežastis ir kontekstą. Jos teigimu dažniausiai viskas vertinama iš ekonominės pusės ir juntama asmenine nauda sau.
„Žmonės dažniausiai vertina [situaciją] būtent pagal ekonominius rezultatus. Pavyzdžiui, dabar turime nesaugią geopolitinę situaciją, nestabilumą ir įvairias grėsmes, o žmonės vis tiek vertina pasitenkinimą valdžia pagal tai, ar jų asmeninė padėtis pagerėjo, pablogėjo, ar liko tokia pati“, – pabrėžia politologė.
Politologas Alvydas Jokubaitis taip pat priduria, kad dažnai pralaimėjusios pusės reakcija būna labiau emocinė, o ne racionali, kas apsunkina dialogą ir konstruktyvų problemų sprendimą. Jo teigimu tie, kurie pralaimi, bet kuriuo atveju nori priešintis ir visada jaučiasi nuskriausti.
Politikų atsiribojimas nuo visuomenės
Dar viena problema, kurią mini abu politologai, yra politikų atsiribojimas nuo visuomenės ir negebėjimas atsižvelgti į rinkėjų poreikius.
„Nesusikalbėjimas dažnai kyla dėl to, kad politikams, didžiąją jų kadencijos dąlį, tarsi nelabai rūpi kita visuomenės dalis. Pavyzdžiui, kai politikai yra išrenkami į vieną ar kitą instituciją, jie dažnai susitelkia į savo darbus ir veiklas, neatsižvelgdami į platesnę visuomenės nuomonę. Opozicijoje esantiems arba tiems, kurie nori naujai įsitraukti į politiką ir tapti aktyvesniais piliečiais, situacija atrodo kitaip nei tiems, kurie jau ilgą laiką dalyvauja politikoje.
Politikams atrodo savaime suprantama tai, ką jie daro, ir jie tikisi, kad visuomenė tai supras. Tačiau nutolimas nuo rinkėjų ir jų poreikių atsiskleidžia rinkimų rezultatuose. Tada kyla vertinimai, kad „blogai balsavo“ ar „blogai pasirinko“, tačiau retai klausiama, ką patys politikai padarė, kad piliečiai kitaip galvotų ir rinktųsi tiek naujus, tiek jau esamus valdžios atstovus“, – svarsto politologė.
Šiai nuomonei antrina ir politologas Alvydas Jokubaitis, atkreipdamas dėmesį į reprezentacinės demokratijos iššūkius. Jo teigimu išrinktieji valdžios atstovai dažnai atitrūksta nuo visuomenės, pradeda gyventi savarankišką politinį gyvenimą ir pamiršta rinkėjų poreikius.
„Problema dar yra ir ta, kad visuomenė irgi neturi ryšio su tais, kuriuos pati išrenka, yra atitrūkusi nuo jų ir pradeda diktuoti savo sąlygas. Taip yra todėl, nes šita demokratija yra reprezentacinė, tiesiog reikia išrinkt savo atstovus. O jie išrenkami neaišku kuo remiantis, greičiausia skoniu“, – sako Jokubaitis.
Pasikeitę visuomenės lūkesčiai ir prioritetai
I. Unikaitė-Jakilavičienė taip pat pastebi, kad politinės partijos dažnai nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių ir lūkesčių bei retai patys suvokia, kad visuomenės lūkesčiai yra skirtingi.
Pasak politologės, partijos turėtų daugiau atsisukti į patį žmogų ir išklausyti įvairių nuomonių ne tik savo burbule, aplinkoje ar savo miestuose.
„Manau, kad gyvenimo kokybė skiriasi, ir politikai dažnai galvoja, kad miestuose ar regionuose situacija yra tokia pati, kaip ir jų gyvenamojoje aplinkoje. Jie įsivaizduoja, kad tiek miestuose, tiek kaimuose, visur prioritetai ir problemos yra panašūs, vertybės ir aktualijos vienodos. Tačiau realybė parodo, kad regionuose dažnai aktualios visai kitokios problemos“, – teigia politologė.
Ji pastebi, kad rinkimų kampanijos metu politikai kartais sugeba atliepti tam tikrus regionų gyventojų lūkesčius, tačiau atėję į valdžią, ne visada juos įgyvendina.
„Kartais būna tokių, kurie sugeba įžvelgti ir kažką parodyti bent jau rinkimų kampanijos metu, bet nebūtinai tai sutampa su tuo, ką kalba ir ką realizuoja atėję į politiką“, – sako politologė.
Politologas Jokubaitis pabrėžia, jog demokratija nėra tobula sistema, reikalaujanti nuolatinio tobulinimo bei kompromisų paieškos. Pasak jo, rinkimai darosi procedūra, kurios prasmė iki galo neaiški, bet kol kas nėra kito, geresnio būdo, kaip įsteigti valdžią.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jelitas atitruko nuo realybes. Be sedejimo valdžios krėsluose desimtmeciais nieko nesugeba ir girdeti nieko nenori. Apsistate policija ir teismais ir džiaugiasi geru gyvenimu, o i zmones jiems giliai ir nuosirdziai nusispjauti.
