Dėl Irako karo stipriai susiskaldę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį (03.20) Briuselyje susirinks į komplikuotą, agentūros “Reuters” teigimu, - šizofrenišką viršūnių susitikimą - per vėlai, kad dar spėtų susitarti dėl vieningos pozicijos, ir per anksti, kad užglaistytų Irako konflikto išryškintus nesutaikomus prieštaravimus.
15 ES valstybių lyderiams ketvirtadienio vakarą susirinkus į posėdį, ant Bagdado veikiausiai jau kris sparnuotosios raketos, o britų kariai kartu su amerikiečiais kovos su prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimu, tariamai slepiančiu masinio naikinimo ginklą ir keliančiu grėsmę pasaulinei taikai ir stabilumui. Karui kaip neteisėtam ir visiškai nereikalingam nepritaria dauguma ES narių su Prancūzija ir Vokietija priešakyje.
"Žinoma, kad viršūnių susitikimą labai temdys Irako karas, - Vienoje žurnalistams pasakė Austrijos kancleris Wolfgangas Schuesselis (Volfgangas Šiuselis). - Nemanau, kad bus lengva suderinti priešingas pozicijas".
Irako krizė sukėlė didžiausią ES gyvavimo istorijoje susiskaldymą užsienio politikos klausimu, privertė suabejoti, ar valstybės narės kada nors bus pajėgios susitarti dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos, bei gerokai sugadino santykius su Vašingtonu.
"Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra pagrindinis klausimas", - teigė vienas aukšto rango britų diplomatas. Jo tvirtinimu, dabartinė priešprieša kyla tarp "ES daugumos, norinčios bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir prireikus nuoširdžiai diskutuoti ginčytinais klausimais, ir mažumos, manančios, kad ES turėtų tapti atsvara Amerikos įtakai pasaulyje".
Ši krizė paaštrino vidaus kovą dėl teisės kalbėti Europos vardu, o asmeniniai ES valstybių lyderių santykiai dabar yra nepaprastai šalti. Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas (Tonis Bleras), pavyzdžiui, atvirai apkaltino Prancūziją, kad ši, pagrasinusi vetuoti ultimatumą Bagdadui, privertė Vakarų sąjungininkes paskelbti Irakui karą be Jungtinių Tautų (JT) pritarimo. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique’as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) trečiadienį paskambino Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovui ir pasakė esąs "sukrėstas ir nuliūdintas" tokių pareiškimų, "kurie nėra verti draugiškos šalies ir Europos partnerės".
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Graikija pakeitė viršūnių susitikimo darbotvarkę, į pirmą vietą iškeldama diskusijas dėl Irako, o ne ekonomines reformas, turinčias iki 2010 metų paversti ES konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Graikija iš susitikimo darbotvarkės visiškai išbraukė debatus dėl ES konstitucijos, kurią dabar rengia Konventas.
Nepaisant nesutarimų, ES lyderiai, pasak diplomatų, veikiausiai sutars, kad už humanitarinės pagalbos operacijas Irake ir pokario politinę santvarką turėtų būti atsakingos JT.
Neeiliniame vasario 17-osios dienos viršūnių susitikime ES lyderiai dar vieningai sutarė, kad JT ginkluotės inspektorių patikrinimai Irake negali tęstis neribotą laiką ir kad karas yra paskutinė priemonė. Bet išorinės santaikos iliuzija išsisklaidė jau kitą savaitę, kai Didžioji Britanija ir Ispanija pateikė JT Saugumo Tarybai kelią kariniams veiksmams atveriančios rezoliucijos projektą.
Nuo tada Briuselyje tvyro niūri atmosfera - tiek dėl ES susiskaldymo ir įtakos neturėjimo, tiek dėl baimės, kad dabartiniai nesutarimai ateityje gali turėti neprognozuojamų padarinių Europos integracijai.
Tarsi nepasitenkinimo, tarpusavio priekaištų ir nepasitikėjimo būtų negana, ES pareigūnai trečiadienį paskelbė Briuselyje aptikę sudėtingos pasiklausymo įrangos, kuria būdavo pasiklausomi kai kurių ES šalių lyderių ir jų ministrų telefoniniai pokalbiai. Nemalonių nuosėdų, be to, visiems paliko Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco (Žako Širako) žodinis valstybių kandidačių užsipuolimas dėl jų proamerikietiškos pozicijos ir JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo (Donaldo Ramsfeldo) Europos suskirstymas į karui nepritariančią "senąją" konservatyviąją ir karinius veiksmus prieš Iraką remiančią "naująją" pažangiąją.
“Reuters”-ELTA
