Europos Sąjungos institucijų svarstomas 4-asis geležinkelių paketas numato, kad geležinkelių infrastruktūrą ir keleivių bei krovinių vežimo paslaugas valdytų skirtingos įmonės, ir tokiam rinkos atvėrimui šalis prieštarauja.
„Yra politinė-komercinė dalis, ji apima, kad atidaryti geležinkelio rinką, tai yra, leisti vežti pasinaudojant Lietuvos infrastruktūra laisvai, bet kam. Būdami pasienio valstybe, mes matome grėsmę, kad kitų šalių, trečiųjų šalių registruotos firmos, kad ir ES, gali tokius konkursus dempinguojant laimėti ir atsiras situacija, kai rusų kapitalo kokia nors kompanija veš Lietuvos geležinkeliais tranzitu krovinius, pavyzdžiui, per Lietuvą į Kaliningradą ar panašiai. Ir, sakykim, dėl kokių nors priežasčių nustojus vežti į uostą (...) krovinių srautas ir tranzitas gali sutrikti“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė R. Sinkevičius.
Anot jo, rinką būtų galima liberalizuoti vėliau, kai bus stabilesnė geopolitinė situacija.
„Sakome mūsų partneriams, kad gal neskubėkime atverti rinkos, gal atverkime tą rinką pasikeitus geopolitinei situacijai arba įsitikinus, kad vietinės kompanijos, kurių Lietuvoje yra 30, kurios turi licencijas vežti krovinius, kad jos nenukentėtų vienaip ar kitaip ir kad nekiltų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to mes tokią poziciją esame oficialiai išsakę ir mus supranta ir vokiečiai (...), tie, kurie ribojasi su trečiosiomis valstybėmis savo teritorijomis taip pat supranta tokias grėsmes“, – teigė ministras.
Tačiau Lietuva, pasak R.Sinkevičiaus, sutinka, kad būtų įkurta Europos geležinkelių agentūra, kaip numato viena 4-ojo ES geležinkelio paketo dalis: „Dėl techninio pobūdžio, dėl saugos reikalavimų subendrinimų, Lietuva neturi išskirtinių reikalavimų ar norų. Ir mes pritariame techninės dalies priėmimui. Tą daro ir latviai, ir kaimynai estai“.
R.Sinkevičius sakė, kad su Latvijos transporto ministru Vilniuje ketvirtadienį aptarė, kad techninė ir komercinė dalys turėtų būti priimamos atskirai.
4-asis geležinkelių paketas kol kas nėra patvirtintas. Europos Komisija jį pasiūlė prieš dvejus metus, tačiau sutarimo valstybės narės šiuo klausimu nerado. Skirtingų nuomonių laikosi ir Europos Parlamentas. Tačiau tikimasi, kad šiemet pavyks rasti sutarimą bent dėl techninės direktyvos dalies.
