Ministerija pranešė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į savivaldybių siūlymus ir prašymus.
Pasak ministerijos, jau šiemet išlaidos želdiniams kaip eismo saugumo priemonei, bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, kitais metais įstatyme ketinama patikslinti, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai.
Ministerija pažymi, kad iš kelių programos lėšų gali būti finansuojami ne tik keliai, bet ir kelio elementai: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio juostoje augantys želdiniai. Todėl Susisiekimo ministerija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad ši dar šiemet kelio juostų apželdinimo išlaidas laikytų tinkamomis finansuoti iš savivaldybėms skirtų KPPP lėšų.
„Vietoj metalinių atitvarų pasodinti želdiniai pakeistų mūsų miestų estetinį veidą, mažintų oro taršą, slopintų triukšmą. Želdiniai atliktų tą pačią saugaus eismo funkciją, kaip ir metaliniai atitvarai. Todėl tikimės, kad tai atneš teigiamų pokyčių miestuose“, – sako ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.
Anot M. Tarnausko, šiuo metu vyksta KPPP finansavimo tvarkos peržiūra ir artimiausiu metu pagrindiniaišios tvarkos principai bus pristatyti Vyriausybėje. Šiai pritarus, nauja tvarka galėtų būti įtvirtinta KPPP finansavimo įstatymu bei KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu.
Dėl pokyčių finansuojant želdinių naudojimą eismo saugumui užtikrinti į ministeriją pirmoji kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė.
Prieš mėnesį savivaldybė paskelbė ketinanti pasodinti per 10 tūkst. krūmų vietoje metalinių eismo atitvarų, taip pat tarp pėsčiųjų ir automobilių juostų.
