Lietuvos leidėjų asociacija reiškia susirūpinimą dėl tolesnio Vilniaus knygų mugės likimo. Tokį rūpestį sukėlė nesutarimai tarp mugės rengėjų.
Leidėjai išsakė daug priekaištų vienam iš šiųmetės mugės organizatorių ‒ Tarptautinių kultūros programų centrui, o šis atkerta, kad didžiąją dalį mugės renginių esą sudaro komerciniai leidyklų projektai, praneša LTV „Panorama“.
Iki 2010‒ųjų Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos koordinatorius buvo viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“. Pernai ją likvidavus, funkcijas perėmė Tarptautinių kultūros programų centras.
Būtent jo darbu mugėje leidėjai išreiškė nepasitenkinimą ‒ pasigesta ankstesnio profesionalumo, esą centras koordinavo tik savo, o ne visus mugės kultūrinius renginius, kaip numatyta trišalėje sutartyje. Anot leidėjų, centras kitaip interpretuoja savo funkcijas ir atsakomybę, o tai kelia nerimą tolesnėms mugėms bei griauna per 12 metų įgytą mugės prestižą.
„Šitie nusiskundimai nebuvo asmeninio pobūdžio, visos leidyklos turėjo priekaištų, jie buvo išsakyti Tarptautinių kultūros programų centrui. Reakcija buvo netikėta. Institucija, kuriai oficialiai yra pavesta vykdyti funkcijas, kurias vykdydavo „Lietuviškos knygos“, ir kurios priedermė ministro įsakymu organizuoti mugės kultūrinę programą, sudarinėti sutartis, atsiskaityti, jie pasakė, kad jiems tai neįdomu ir ne jų misija, ir apskritai šita mugė yra privačių verslininkų interesų dalis.
Mes negalime sutikti su Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos, kuri nekvestionuodama turi vykdyti, kas jai pavesta, nuomone. Tai nėra komercinis renginys, mes patys mokame“, ‒ Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentę Lolitą Varanavičienę cituoja lrt.lt.
Tarptautinių kultūros programų centro direktorės Saulės Mažeikaitės teigimu, nesusikalbėjimas kilo dėl jų siūlomų pakeitimų mugės koncepcijoje. Esą dabar didžiąją dalį mugės renginių sudaro reklaminiai leidyklų knygų pristatymai, o ne kūrybiniai projektai. Tokiu būdu esą valstybė remia privačias leidyklų iniciatyvas.
„Mūsų centras pasiūlė gryninti mugės koncepciją ir, manau, kad kai kažkas keičiasi, atsiranda su tuo susijusių nesusipratimų. Iš tikrųjų mes norėtume didinti mugės tarptautiškumą, prisiimti įsipareigojimų rengiant projektus. Žinome ir turime ką pasiūlyti, turime kontaktų su užsienio partneriais. Šitas dalykas prisidėtų prie mugės kokybės. Bet galbūt besikeičiančios taisyklės galėjo sukelti tam tikrų nesusipratimų tarp mūsų ir leidėjų, bet manau, kad jie laikini, mes viską išspręsim“, ‒ sakė S. Mažeikaitė.
Dėl susiklosčiusios situacijos leidėjų asociacija kreipėsi į kultūros ministrą, nes minėtas Tarptautinių kultūros programų centras yra pavaldus Kultūros ministerijai.
„Mes diskutuosim su centru, atsakingu lietuviškų knygų leidybos funkciją, kaip bendradarbiauti. Labai rimtai galvotume apie įstaigos kažkokį regeneravimą arba naujų pajėgų skyrimą tai sklaidai. Buvo sukirsta rankomis, įsipareigota daryti viską iš abiejų pusių, kad mugė klestėtų“, ‒ tvirtino kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Ministras pabrėžė, kad tarpusavio nesutarimai neturėtų nutraukti vieno sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos kultūrinių renginių.
