Praėjusį savaitgalį lygiosiomis 1:1 su „Besiktas“ sužaidęs „Bašakšehir“ įsitaisė pirmoje čempionato vietoje ir artimiausius persekiotojus lenkia dviem taškais.
Stambulo komanda, įkurta 1990-siais, šiame sezone jau nugalėjo du Turkijos gigantus „Fenerbahče“ ir „Galatasaray“, o po 13-kos rungtynių vis dar yra nenugalėta.
Kiekviena tokia istorija turi turėti savo herojų. Juo „Bašakšehir“ klube yra 53-jų treneris Abdullah Avci, kuris pirmą skambią pergalę pasiekė su Turkijos 17-mečių rinktine, kai 2005-siais laimėjo Europos čempionatą.
Stratego istorija su „Bašakšehir“ prasidėjo 2006-siais, kai mažo biudžeto klubas pradėjo kilti laiptelis po laiptelio iki to, kur yra dabar.
Pasiekimai šį trenerį netgi pasodino į Turkijos rinktinės vairininko postą 2011-siais, tačiau ši pozicija, kaip pasirodė vėliau, atėjo per anksti. Jo vadovaujama nacionalinė komanda strigo ir nepateko į 2014-ųjų pasaulio čempionatą.
A. Avci buvo atleistas ir nusprendė padaryti pertrauką. Nelabai kam žinomu Stambulo klubas „Bašakšehir“ 2013-siais iškrito į antrą divizioną, tačiau jau kitais metais sugrįžo į pagrindines šalies pirmenybes.
Treneris grįžo į buvusią komandą 2014-siais ir atvedė klubą ten, kur jis dar nebuvo apsistojęs – 4-ąją vietą Turkijos čempionate.
Ten pat „Bašakšehir“ finišavo ir praėjusį sezoną, tačiau to buvo negana ir Abdullah Avci padarė nemažai permainų praėjusią vasarą.
Treneris buvo kritikuojamas, kad žaidžia anti-futbolą. Mat jo komanda gynėsi taip gerai, kai per 2015-16 sezoną praleido vos 36-is įvarčius. „Nėra teisinga mums klijuoti gynybinės komandos etiketę. Mes kuriame puikias kontratakas, kuriose dalyvauja 4-5 futbolininkai. Mes taip susikuriame 4-5 progas įmušti per susitikimą“, – tada kalbėjo A. Avci.
Problema buvo ta, kad komanda retai tas progas išnaudojo. Per vasarą klubas išleido vos daugiau nei milijoną eurų Tai yra lašas jūroje, lyginant su kitų ekipų pinigų švaistymu į kairę ir į dešinę.
Gynyba ir šį sezoną yra stiprioji „Bašakšehir“ pusė. Nei viena kita čempionato komanda nėra praleidusi mažiau įvarčių nei aštuonis, kuriuos į savo vartus praleido pirmenybių lyderiai.
Didžiausias skirtumas, lyginant su praėjusiais sezonais, yra puolimas. Stambulo mažyliai pelnė net 27 įvarčius vos per 13-ka susitikimų.
Detalė po detalės ir A. Avci sudėliojo tokią futbolo sistemą, kurioje yra puikus jaunystės ir patirties balansas.
„Bašakšehir“ nėra tipinis Turkijos klubas ir nesutraukia dešimčių tūkstančių sirgalių į rungtynes. Vidutiniškai namų mačuose apsilanko apie 2000-čia gerbėjų. Kažkada, kai klubas rungtyniavo 78 tūkstančių vietų stadione, gerbėjų susirinkdavo vos 100.
Mažas sirgalių skaičius kartais vaidina ir gerą vaidmenį – komanda nejaučia tokio spaudimo, kaip didieji Stambulo gigantai.
Kitas įdomus dalykas yra tas, kad „Bašakšehir“ neturi savo amžinų varžovų, kuriuos dažnai lengva įvardinti, kai kalba pasisuka apie kitas komandas.
Jie komanda laimėtų Turkijos pirmenybes, niekaip kitaip to nepavadintume – tiesiog dar viena futbolo pasaka. Galima sakyti, kad tai yra neįmanoma, tačiau tą patį žmonės kalbėjo ir apie „Leicester City“.
