Sostinėje veikia keliautojo, fotografo, žinomo užupiečio Mariaus Abramavičiaus-Neboisia ir gruzinų menininkų Giorgi Bughadzės ir Giorgi Gugušvilio bendra darbų paroda. Visų trijų menininkų kūrinių sąsaja – Gruzijos kasdienybė žmonių veiduose.
Už laisvę
M.Abramavičiaus-Neboisia ir G. Bughadzės bei G. Gugušvilio bendras projektas pavadintas „Alaverdi: Lietuva-Gruzija-Užupis“ leidžia pabandyti susipažinti su gruzinais, patirti jų kasdienybę, suprasti, ką jiems reiškia karas, rašo „Respublika“.
Juk „alaverdi“ – tai gruzinų tradicija pakeltą tostą perduoti kitam, kad šis perduotų dar kitam, o šis dar kitam. „Alaverdi“ niekada nesibaigia ir nesibaigs“, – per parodos atidarymą sakė Gruzijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius George'as Kerdikošvilis.
„Šią parodą galėčiau pavadinti sielos šauksmu už laisvę. Čia galima pamatyti, ką jaučia žmogus“, – sakė ambasadorius.
Langas į Gruziją
M. Abramavičius-Neboisia šiemet Gruzijoje buvo penkis kartus. Visus metus trukusią Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą rėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Jau metų pradžioje buvo sumanytas ciklo pavadinimas „Besikeičiantis laikas“. Tik pasirodė, kad ta kaita buvo daug didesnė ir netikėta.
„Čia rodau labai mažą dalį nuotraukų. Jų iš Gruzijos parsivežiau tūkstančius. Sudėliojęs nuotraukas pamačiau, kad jose daugiausia yra žmonės. Peizažų mažuma“, – apie savo eksponuojamus darbus pasakojo M. Abramavičius-Neboisia.
Menininkas sakė, kad fotografuoti Gruzijoje – džiaugsmas. Žmonės ten atviri, neapsistatę kaukėmis, nesimaivo. Ir net džiaugiasi, kai juos fotografuoja. „Lietuvoje žmonės prisiskaitę „visokių“, užsidarę, pikti, jų veidai ne tokie, kaip gruzinų. Norint nuoširdžios lietuvio nuotraukos, reikia užmegzti su juo kontaktą, – pasidalijo savo pastebėjimais neseniai iš Gruzijos grįžęs fotografas. – Gruzijoje tai daug lengviau. Ten visi besišypsantys. Yra labai gražių tetučių, bobučių ir jaunų merginų, ir vaikinų. Stengiausi nuotraukose pateikti kuo platesnį vaizdų spektrą, kad žmonės pajustų ir suprastų, kuo Gruzija yra įvairi ir įdomi. Iš esmės lietuviai mažai žino apie Gruziją. O tai – langas į Gruziją“.
Viešėdamas karinio konflikto iškamuotoje šalyje M. Abramavičius-Neboisia aplankė beveik visus šios šalies regionus. Ar teko susidurti su karo realybe, kodėl atrodo, kad nuotraukose karo nėra?
„Jeigu nesi konflikto teritorijoje, jo gali ir nepastebėti. Kai kalbi su žmonėmis, karo jausmas gali ir neišryškėti, bet visada junti, kad žmonės giliai jaučia siaubą.
Tos baimės nenufotografuosi, bet ne tai buvo pagrindinis mano tikslas. Pagalvojau, kad žiūrėdami televiziją, mes matome bombas, bet nematome, kaip žmonės gyvena, švenčia, kaip jie sėdi ar dar ką veikia. Stengiausi parodyti, kad jie vis tiek gyvena nepaisant visko“, – aiškino menininkas.
Gruzinų sugrįžimas
Gruzijoje M.Abramavičius-Neboisia susipažino su Tbilisio meno akademijos rektoriumi G. Bughadze ir dailininku G. Gugušviliu. Sutapimas, kad tiek lietuvio, tiek gruzinų darbuose – žmonės, jų veidai, jų išgyvenimai.
Gruziniškosios parodos dalies pavadinimas „Gruzinai sugrįžta“. G. Gugušvilis aiškino, kad šis sugrįžimas reiškia gruzinų sugrįžimą po 200 metų belaisvės. Tai sugrįžimas į demokratinį ir laisvą pasaulį.
„Gruzinai vėl užima savo vietą pasaulio politiniame žemėlapyje. Jie sugrįžta ir į savo vietą pasaulio kultūroje. Juk tiek ilgai buvome atskirti. Ir dabar susipažinkite: mes – gruzinai. Mes tokie žmonės, kokius matote. Mes jaudinamės, esame emocionalūs, mes žmonės kaip visi“, – kalbėjo G. Gugušvilis.
Menas harmonijai
Tbilisio meno akademijos rektorius G. Bughadzė Vilniuje eksponuojamus darbus piešė per patį karinio konflikto įkarštį.
„Laisvės neįmanoma sustabdyti, kaip ir „alaverdi“ Gruzijoje. O menas pats savaime turi laisvę. Žmogus tik mene jaučia tikrą laisvę, tai yra tai, ko neįmanoma išrauti, kas jungia tautas. Mene negali būti jokios agresijos. Menas tik harmonijai, žmonijos vystymuisi, – kalbėjo dailininkas. – Šiuose mano darbuose – mano išgyvenimas. Aš visa tai savyje perverdu kaip liniją, ritmą, turinį, nuotaiką. Stengiausi parodyti karą, jo išgyvenimus. Nežinau, ar pavyko, bet stengiausi“.
Baigdamas kalbėti G. Bughadzė pridūrė: „Linkiu didžiai Lietuvos tautai žydėjimo. Lietuvoje buvau jau 7-8 kartus ir visada stebiuosi, kokie jūs geri, atviri, koks pas jus menas, kiek yra potencijos vystytis“.
Paroda „Alaverdi: Lietuva-Gruzija-Užupis“ vyks iki lapkričio 17 dienos prekybos centre „Gedimino 9“.
Zita Voitiulevičiūtė
