Šią savaitę Jungtinėse Tautose vyksta didžiausias istorijoje pasaulio vadovų susitikimas, kurio išvakarėse jie dabinasi ir giriasi, kiek daug jie padeda pasaulio varguoliams. Trumpai tariant, tai bus didžiausias istorijoje veidmainių susitikimas.
Iš tiesų su nedaugeliu išimčių į viršūnių susitikimą Jungtinėse Tautose atvykstantys prezidentai ir ministrai pirmininkai, padėdami vargšams, elgiasi gėdingai. Tai viena iš priežasčių, kodėl 500 turtingiausių pasaulio žmonių drauge sudėjus gauna tokias pat pajamas, kaip ir 416 milijonų pasaulio vargšų.
Mes, amerikiečiai, rengdami šį susitikimą rodome pasibaisėtiną pavyzdį. Prezidentas George‘as W. Bushas mėgina išsisukti nuo savo 2002 m. pritarimo principui, kad turtingosios šalys turėtų skirti neturtingosioms 70 centų nuo kiekvieno nacionalinių pajamų 100 dolerių (Bushas gerokai padidino pagalbą neturtingoms užsienio šalims, palyginti su Billo Clintono laikais, tačiau 2004-aisiais ji tesudarė 16 centų nuo kiekvieno 100 dolerių nacionalinių pajamų).
Busho administracija taip pat ketino pakeisti viršūnių susitikimo dokumentus, norėdama sumenkinti informaciją, pateikiamą formuojant tūkstantmečio raidos tikslus dėl kovos su skurdu. Laimei, Busho administracija šių ketinimų atsisakė ir dabar pagiežingai prisideda prie tarptautinio susitarimo dėl kūdikių mirštamumo mažinimo.
Jau įprasta iš užsienio šalių girdėti kandžius priekaištus dėl JAV šykštumo - dauguma jų pelnyti. Bet Japonija taip pat šykšti, skirdama tik kiek daugiau nei JAV, o Italija skiria dar mažiau.
Nauja „Žmonijos raidos ataskaita 2005“, kurią ką tik parengė Jungtinių Tautų raidos programa, su skaičiais elgiasi labai nediplomatiškai - kaip ir visi kiti. Joje rašoma, kad ateinantį dešimtmetį JAV ir kitos turtingos šalys nedega noru skirti 7 milijardus dolerių kasmet tam, kad 2,6 milijardo žmonių būtų aprūpinti geriamu vandeniu. Ši investicija kasdien išgelbėtų 4000 gyvybių - už sumą, mažesnę, nei europiečiai išleidžia kvepalams arba amerikiečiai - plastinei chirurgijai.
Be to, kaip rašoma ataskaitoje, nuo AIDS kasmet miršta trys milijonai žmonių - ši liga siaubia visas šalis ne mažiau nei XIV a. maras. Tačiau metinė kovai su AIDS skiriama suma prilygsta trijų dienų karinėms išlaidoms.
Šis Jungtinių Tautų viršūnių susitikimas skirtas apžvelgti tūkstantmečio raidos tikslus - kaip iki 2015 m. dviem trečdaliais sumažinti vaikų mirtingumą pasaulyje. Visi tikslai, su didžiuliu fanfarų gausmu užsibrėžti prieš penketą metų, yra vykdomi, ir kai kurios šalys - nuo Bangladešo iki Indonezijos, nuo Brazilijos iki Mongolijos - jų siekia. Prieš jas galima nukelti skrybėles. Tačiau atrodo, kad didžiuma pasaulio šalių šių tikslų nepasieks.
Dvi šalys, kurios turėtų būti pasaulio raidos lyderėmis, Kinija ir Indija, krypsta nuo šių tikslų ir turėtų gėdytis dėl ataskaitoje pateiktų skaičių. Indijoje tarp vaikų nuo 1 iki 5 metų mergaičių mirtingumas 50 procentų didesnis nei berniukų - tai reiškia, kad dėl šios diskriminacijos kasmet miršta 130 000 Indijos mergaičių.
Dabar Bangladešas pralenkė Indiją mažindamas vaikų mirtingumą, o Vietname padėtis geresnė nei Kinijoje. Jei Indija būtų pasiekusi Bangladešo rodiklius kovoje su vaikų mirtingumu, Jungtinių Tautų raidos programos duomenimis, šiais metais jai pavyktų išgelbėti 732 000 vaikų gyvybių.
Kinija taip pat nekreipia dėmesio į varganus savo vidaus reikalus, taigi kasmet netenka 730 000 vaikų. Be to, Kinija, savo diplomatinėmis pozicijomis palaikydama Robertą Mugabe Zimbabvėje ir atvirai pritardama Sudano - kaip ne per seniausiai Pol Poto - genocidui, įžeidžia jautriausias pasaulio populiacijas.
O Afrikos vadovai? Gal ir naivu, tačiau jų dejonės apie baltųjų valdymą Pietų Afrikoje ar Zimbabvėje, neprisimenant dar žiauresnio juodųjų valdymo, man kelia rasistinius jausmus.
Skaitytojai dažnai klausia, ar mane slegia lankymasis Afrikos lūšnynuose bei molinių namelių kaimuose. Priešingai - labai džiugiai nuteikia supratimas, kiek nedaug tereikia, kad pajustum skirtumą. Senovinės rykštės kaip onchocerkiazė ar raupsai jau pažabotos ir protinga Billo Gateso bei kitų iniciatyva propaguoti skiepus („Visuotinis skiepų ir imunizacijos aljansas“ - „The Global Alliance for Vaccinations and Immunization“) 2001-2004 m. išgelbėjo daugiau nei milijoną gyvybių.
Siutina, kai matai vadovus, Jungtinėse Tautose pozuojančius prieš kameras, kai, anot Jungtinių Tautų raidos programos, „pažadai pasaulio varguoliams netesėti“. Ataskaitoje taip pat sakoma, kad dabartinio vaikų mirtingumo ir to, kurį pasiekti pasižadėjo pasaulio vadovai, skirtumas - 41 milijonas vaikų, kurie mirs per būsimąjį dešimtmetį, nesulaukę nė penkerių metų.
Užuot sakę tostus į savo sveikatą, šie vadovai privalėtų atsiprašyti dėl šio užsitęsusio holokausto.
Pagal dienraščio „The New Your Times“ (http://www.nytimes.com/2005/09/13/opinion/13kristof.html) autoriaus Nicholas D. Kristofo straipsnį
