Margarita PŪDŽIUVIENĖ Internete mirga straipsniai apie pažangius 3D spausdintuvus, kuriais galima spausdinti daiktus. Iki tol apie juos tauragiškis informacinių technologijų specialistas Kęstutis Mockus tik skaitydavo, kol nesumanė tokio pasigaminti pats ir pažiūrėti, kaip jis veikia. Internete ieškodamas šiam įrenginiui detalių ir norėdamas pasitarti su labiau išmanančiais, vyras bendravo tik su užsieniečiais – rasti bendraminčių tarp lietuvaičių jam nepavyko.
Veikimo principas
Dabar jaunas vyras prireikus kokios baldinės ar automobilio detalės neskuba į parduotuvę – jis jas atsispausdina.
– Neseniai sesuo nulaužė detalę, prie kurios tvirtinamos dušo kabinos durelės. Atsispausdinau tokią ir duris sutaisiau, – porą kartų stumtelėdamas dušo kabinos dureles Kęstutis patikina, kad jos pakankamai sutvirtintos.
Pajuokaujam, kad dabar Rugilė galės nesisieloti ką nors iškrėtusi, nes turėdamas tokį spausdintuvą brolis kaip mat gali atspausdinti daiktus.
Norėdamas pademonstruoti trimatį spausdinimą, Kęstutis įjungia savo 3D spausdintuvą. Prireikia kiek luktelėti, kol įkaista lydymo galvutė ir kaitinimo padas, ant kurio bus gaminamas plastikinis aštuonkojis.
Veikimo principas, regis, paprastas: į rašiklį primenančią kaitinimo galvutę yra „paduodamas“ ką tik išlydytas plastikas, kurį mašina purškia, sudarydama plastiko gijas, kurias sluoksniuojant gaminamas daiktas. Kuo trimatis spausdinimas skiriasi nuo pramoninio daiktų gaminimo? Pramonėje daiktai išliejami pagal jau pagamintas formas.
Gamina automobilio detales
Kaip atrodys aštuonkojis, mašina „perskaito“ iš atminties kortelėje esančio trimačio brėžinio. Paruoštų įvairių daiktų trimačių brėžinių Kęstutis randa internete. Jeigu jam prireikia pagaminti kokią nors specifinę detalę, kompiuterine programa nusipiešia ją pats.
– Šitą automobilio detalę piešiau tris savaites, kasdien trumpam prisėsdamas prie kompiuterio, – Kęstutis rodo baltą kelių centimetrų dydžio plokštelę su tvirtinti skirtais elementais.
Vieną iš tokių pagamintų detalių jis jau turi nušlifavęs, padengęs specialiu gruntu ir nudažęs. Ją ketina įmontuoti į savo „Peugeot“ priekinį bamperį.
Sunkiausia buvo išpjaustyti spausdintuvo karkasą
Keliolika gramų sveriančios detalės kaina, skaičiuojant su pagaminimu, jam nesiekia lito. Kilogramas plastiko, iš kurio gamina daiktus, perkant iš Kinijos internetu, kainuoja 100 litų, 3D spausdintuvas per valandą sunaudoja 200 vatų, kaip suskaičiavo Kęstutis, taigi elektros sunaudojo už 10 centų.
Teiraujuosi, kiek kainavo paties spausdintuvo gaminimas.
– Apie 600 litų. Medinį karkasą pasidariau pats, detales pirkau internetu. Varikliukus iš Vokietijos, kaitinimo galvutę, kaitinimo padą, ekraniuką – iš Kinijos. Spausdintuvo mechanizmą iš pradžių buvau pritvirtinęs prie medinių lentelių, vėliau pasigaminau plastikines tvirtinimo detales. Štai šį užrašą „3D“ irgi pasigaminau pats, – ant medinio karkaso priklijuotą užrašą rodo Kęstutis. – Sudėtingiausia visame gamybos procese buvo išpjaustyti medinį karkasą, nes jame turėjo būti daug smulkių ertmių. Tai atėmė daugiausia laiko. Buvo momentų, kai norėjosi viską mesti.
Pagamintų ir maisto
Trimačiu spausdinimu Kęstutis susidomėjo prieš pusantrų metų, pirmą kartą internete pamatęs 3D spausdintuvą.
– Tada pagalvojau, kad norėčiau tokį pasidaryti, – sako Kęstutis. – Ėmiau domėtis, skaičiau diskusijas interneto forumuose, žiūrėjau vaizdo įrašus. Sužinojau, iš kur galima gauti vienų ar kitų detalių. Galėjau nusipirkti ir korpusą, yra parduodama ir tokių spausdintuvų, kuriuos belieka tik pačiam susirinkti. Tačiau aš norėjau spausdintuvą pasigaminti pats.
Ant palangės gulinti atspausdinta kaukolė, pasak Kęstučio, pagaminta iš keturių dalių, kurios buvo spausdinamos atskirai, vėliau suklijuotos. Kaukolės gamyba truko pusę paros.
Internete plačiai kalbama apie tai, kad 3D spausdintuvais galima spausdinti net ginklus. Klausiu Kęstučio, ar jam pavyktų ir ar tokiu ginklu būtų galima šauti tikra kulka.
– Iššauti iššautų, bet greičiausiai tik vieną kartą, nes sutrupėtų, – sako jis. – Yra ir sudėtingesnių spausdintuvų. Kai kurie spausdina ne plastiku, o skysčiu, kuris kietėja apšviestas ultravioletine šviesa. Arba naudojami metalo milteliai, kurie susilydo tarpusavyje lazerio pagalba. Galima gaminti ir maistą. Pritaisius specialų mechanizmą būtų liejamas ne plastikas, o, tarkim, šokolado glaistas torto papuošimams.
Spausdintuvas baigia spausdinti aštuonkojį, jį Kęstutis kaip mat nuima nuo kaitinamojo pado. Kelių centimetrų dydžio figūrėlė pagaminta per pusvalandį.
Pasidžiaugę gaminiu išeiname į kiemą, kur man buvo pažadėta parodyti pagamintą ir nudažytą automobilio detalę.
Kęstučio tėvas jau paprašė sūnaus pagaminti starterio skriemulį žemės frezavimo aparatui – keliolikos centimetrų dydžio skritulio formos detalė nusidėvėjo ir nebeatlieka savo funkcijų. Kęstutis pažada. Jam malonu, kad tėvas, anksčiau skeptiškai vertinęs jo idėją pasigaminti 3D spausdintuvą, ima įvertinti jo teikiamas galimybes.
