Atliktos kratos dešimtyse kirpyklų, priklausančių vienai bendrovei. Per nepilnus metus čia uždirbtas ir nuslėptas milijonas eurų ir bemaž 300 tūkstančių nesumokėtų mokesčių – tokią šešėlinę vieno grožio salonų tinklo veiklą atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
„Jis veikė per visą Lietuvą, ir didžiuosiuose prekybos tinkluose buvo tos kirpyklos ir grožio paslaugas teikiančios patalpos – Kaunas, Klaipėda Vilnius, didieji miestai“, – sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas.
Įmonę FNTT kaltina surezgus gudrią schemą – kirpėjos ir manikiūrininkės neva išsinuomodavo tik vietą salone už kelis šimtus eurų. Šie pinigai buvo rodomi oficialiai.
Tačiau visa kita plaukdavo grynaisiais į bendrovės vadovų kišenę – jų vien kratų metu rasta pusantro šimto tūkstančių. Aiškėja, kad su verslo liudijimu arba individualios veiklos pažyma plušėjusios grožio specialistės realiai dirbo ne savarankiškai, bet buvo kontroliuojamos taip, kaip dirbančios pagal darbo sutartį. Štai ant lapelių, o jų aptikta 25 tūkstančiai – kiekvienos kirpėjos ataskaita – kokias paslaugas ir už kiek eurų kada suteikė. Taip šiame tinkle dirbo apie 100 kirpėjų.
„Realiai valdydama 25 salonus ir kirpyklas, oficialiai neįdarbino kirpėjų ir grožio paslaugas teikiančių asmenų, o deklaravo tik, kad užsiima darbo vietos nuoma, o realiai tie santykiai buvo nustatyta, kad tikrai atsakingi asmenys sudarinėja darbo grafikus, kontroliavo pajamas jų, įkainius, atostogas ir darbo pobūdį visą“, – teigia R. Kajėnas.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė sako, nustėrusi, kai išgirdo šią žinią. Tiesa, įkliuvusi bendrovė nepriklauso asociacijai:
„Savanoriškai galima į ją įstoti, tai iš to tinklo asociacijoje žmonių mes neturime, tai apie šitą įvykį aš lygiai taip pat grįžusi iš Paryžiaus sužinojau iš spaudos, kad įvyko didelis incidentas dėl finansinių nusikaltimų. Meta dėme, nes pradedi galvoti, kodėl taip įvyko, kokios pasekmės ir kas mūsų laukia.“
Viliamasi, kad bus pokyčių įstatymuose. Mat tyrėjai sako, kad pažeidėjai pasinaudojo ten esančiomis spragomis ir palengvinimais. Tad siūloma juos griežtinti, tik taip pavyks suvaldyti šešėlinį verslą.
„Turi būti politiniai sprendimai padaryti, įvertinus visumą problemų grėsmių ir rizikų, ir konkretizuojant apibrėžiant griežčiau, kur individuali veikla, griežčiau – išgryninat tas sritis kur negalimi piktnaudžiavimai“, – mano R. Kajėnas.
J. Mačiulienė tam pritaria ir tikina jau ne pirmus metus kalbanti apie tam tikrą reglamentą, kuris šiuo atveju leistų kontroliuoti grožio srities specialistus. Esą problema tik gilėja, fiksuojami ir nelegalaus, ir neprofesionalaus darbo atvejai:
„Kirpėjų ir grožio sektorius neturi reglamento, mes esame patys sau verslūs. Valdžia nusprendė, kad verslumas išsirutulios savaime, bet kaip žinia rodo, kad vis tik kažkoks įstatymas ribojantis kai kurias veiklas, kvalifikacijas – turėtų būti. Daug situacijų yra kada žmonės dirba namuose, nedirba su verslo liudijimu, tai visos Europos problema.“
Pasak teisėsaugos pareigūnų, panašios veiklos schemos, kaip nustatyta vyrauja ir kitose srityse: pavyzdžiui, statybos sektoriuje, tarp teikiančiųjų įvairias autotransporto paslaugas, dažnai mašinų remonto dirbtuvėse. Tad keičiami įstatymai paliestų visas šias rizikingomis laikomas sritis.
