Politologai Mauzeris su Sūrskiu kalba apie mažų ir didelių žmonių tragedijas, apie pirmąjį Lietuvos garso įrašų piratą ir apie tai, kaip sumaniai investuoti pinigai grįš didžiuliais nuošimčiais.
Sūrskis: Mauzeri, žinai, kas yra amerikoniškoji tragedija?
Mauzeris: Žinau, visą laiką kariauti arabų šalyse.
Sūrskis: Jerunda. Knygų neskaitai. Amerikoniškoji tragedija – tai, kai užtaisai mergai vaiką, bet dėl karjeros ją tenka skandinti kūdroj.
Mauzeris: Aina sau, kaip baisu.
Sūrskis: O žinai, kas yra mažo žmogaus tragedija?
Mauzeris: Žinau, tai Čarlio Čapliko likimas: tarnauji svetimam už trupinį aukso.
Sūrskis: Ne, mažo žmogaus tragedija yra, kai tu visą gyvenimą lipi karjeros kopėčiom, o pasirodo, kad kopėčios ant žemės paguldytos.
Mauzeris: Ką jūs turite omenyje?
Sūrskis: Turiu omenyje, kad kiekvienas Valionis prieina kopėčių galą. Nori Seimas ištirti didelio žmogaus Braziaus tragediją, tai pakeliui ištirs ir mažo žmogaus Valionio tragediją.
Mauzeris: A tai kur čia jo tragedija ir nuodėmės?
Sūrskis: Taigi Valionis yra pirmasis Lietuvos audioįrašų piratas. Anas įrašinėjo ir daugino Saudargo ir Landsbergio įrašus. Dabar LATGAA užžopino.
Mauzeris: Tai žioplas tas Valionis. Būtų sumokėjęs Saudargui ir Landsbergiui autorinius, būtų niekas neišlindę.
Sūrskis: Ai, kažkaip durnai jis čia užskrido, buvo užregistravęs firmą „KGB Rezerv Records“, pagal firmos buhalteriją ir pagavo.
Mauzeris: O kodėl niekas nebaudžia „STT Records“ firmos? Tiek nelegalių įrašų išleido.
Sūrskis: Matai, niekas autorystės neprisipažįsta, nei Andriukaitis, nei Kvietkauskas
***
Sūrskis: Tu, Mauzeri, žinau, ironizuosi, lauksiu šitos ironijos, būsiu pasiruošęs šitai ironijai, o bet tačiau ji bus ne vietoj. Aš visada sakiau ir sakysiu – žmonėmis reikia tikėti.
Mauzeris: Čia Dievu reikia tikėti, o žmones reikia kontroliuoti.
Sūrskis: A vot ir ne. Štai jums pavyzdys: visi rėkė rėkė iki pamėlynavimo, kad Gintaras Petrikas – čia kur mano nuošimčius augina – iššvaistė, ištranžilino žmonių pinigus. O vat nė velnio.
Mauzeris: Ir kurgi tie pinigai?
Sūrskis: O vat Valstybės kontrolė dokumentaliai įrodė, kad jis mano ir biškį kitų žmonių pinigus investavo į „Šešupės“ valgyklą, katrai sumaniai vadovavo bufetava Kristina Brazauskienė.
Mauzeris: Tai nori pasakyt, kad tau priklauso dalis „Šešupės“?
Sūrskis: Ot žiopla pelė. Jūs nors kada pastudijuokit profesoriaus Glavecko veikalus apie investicijų efektyvumą. Pinigai gi daro pinigus. Mano indėlis su nuošimčiais jau „Draugystėje“. Nors dokumentaliai aš to negaliu įrodyti, bet tam sudaroma Seimo komisija, katra tiksliai suskaičiuos, kiek man ir biškį kitiems žmonėms priklauso nuošimčių.
Mauzeris: (ironiškai) Jo, matau, Petrikas stengėsi dėl savo klientų.
Sūrskis: Vat ir pagavau jus ironizuojantį. Kadangi Grigaravičius neskaitė Glavecko veikalų, tai jam atrodo, kad Petrikas – aferistas, o iš tikrųjų tai mes su juo – investuotojų komanda. Turtą ir toliau administruoja Kristina Brazauskienė, – beje, labai sumaniai administruoja. Grįš Petrikas iš Amerikos, baigs darbą Seimo komisija ir vėl mes gyvensime kaip kumelės ausyje.
Mauzeris: Kažkoks baltos kumelės sapnas.
Sūrskis: Jūs galit ir toliau ironizuoti ir kol jūs ironizuojat, man toliau kapsi nuošimčiai. Grįš Petrikas, viską grąžins... Ar ne? Grąžins?
(Mauzeris juokiasi)
Sūrskis: (neišlaiko) Pavydi, suka, kad mano pinigai gerai sukasi...
Prie „Dviračio šou“ kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
„Dviračio šou“
