Prieš keturis mėnesius vykęs visuotinis žemės ūkio surašymas išryškino žemės ūkio koncentraciją, sumažėjusius pasėlių plotus bei gyvulių ir paukščių skaičių, užfiksavo palyginti mažai prekinių ūkių.
"Iš viso surašyta 611 tūkst. žemės naudotojų, kurie valdė 3,29 mln. hektarų žemės ir 2,577 mln. žemės ūkio naudmenų. Surašyta 279 tūkst. ūkių, kurie turėjo daugiau kaip 1 hektarą žemės ir 332 tūkst. - smulkių žemės naudotojų, turinčių mažiau kaip 1 hektarą žemės. Vidutinis ūkio dydis, pagal surašymo rezultatus, sudarė 9,1 hektaro, o smulkūs žemės naudotojai vidutiniškai valdė 11 arų žemės ūkio naudmenų", - ketvirtadienio spaudos konferencijoje pažymėjo Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta.
A. Šemeta atkreipė dėmesį, kad surašymo metu užfiksuotas žemės ūkio naudmenų plotas buvo 729 tūkst. ha, arba maždaug penktadaliu mažesnis negu įtrauktas į valstybinę apskaitą. Tokį skirtumą statistikai aiškina tuo, jog apskaitos duomenys neatitinka realios padėties, kadangi nėra koreguojami vietoje.
Ūkiuose surašyta 884 tūkst. galvijų (iš jų karvių - 451 tūkst.), kiaulių - 1,076 mln., avių - 31 tūkst., arklių - 65 tūkst., ožkų - 43 tūkst. paukščių - 8,7 mln. Javų plotas buvo 853 tūkst. ha, ankštinių augalų - 21,4 tūkst. ha, pramoninių augalų - 106,8, bulvių - 75,2, daržovių - 12,9, pašarinių ir kitų augalų - 229,7 tūkst. ha.
Vidutiniškai vienas ūkis augino 4,3 ha javų, 15,8 ha pramoninių augalų, 0,3 ha bulvių, 4,2 vieneto galvijų (iš jų karvių - 2,3), 6,4 vieneto kiaulių, 6,6 avių ir 44 vienetus paukščių.
"Surašymas parodė, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai - beveik du trečdaliai ūkių valdo mažiau kaip 5 hektarus žemės ūkio naudmenų. Kita vertus, galima kalbėti apie žemės ūkio koncentraciją - daugiau kaip 50 hektarų žemės turi tik 1,8 proc. ūkių, tačiau jie valdo trečdalį žemės ūkio naudmenų", - atkreipė dėmesį A. Šemeta.
Beveik pusę (46 proc.) žemės ūkio naudmenų valdė ūkininkai, įsiregistravę Ūkininkų ūkių registre. Šių ūkių vidutinis dydis net 2,8 karto viršijo šalies vidurkį (šalies vidurkis 9,1 ha).
Šeimos ūkiai valdė maždaug tokią pat (43 proc.) žemės ūkio naudmenų dalį, tačiau jų vidutinis ūkio dydis sudarė tik pusę (52 proc.) šalies vidurkio.
Žemės ūkio bendrovių, AB, UAB ir kitų įmonių buvo surašyta 0,6 tūkst. Jie valdė 395 tūkst. hektarų žemės, iš jos - 290 tūkst. hektarų naudmenų, arba 13 proc. žemės ploto ir 11 proc. žemės naudmenų.
Surašymas išryškino ir kitas žemės ūkio raidos tendencijas. Duomenys parodė, kad mažėja pasėlių plotai. Javų plotas sumažėjo nuo 1,002 mln. hektarų 1990 m. iki 853 tūkst. hektarų 2003 m., bulvių plotas sumažėjo atitinkamai nuo 113 tūkst. iki 75 tūkst. hektarų. Tačiau pramoninių augalų plotas gerokai išaugo: atitinkamai nuo 68 iki 107 tūkst. hektarų.
Gerokai pasikeitė pasėlių struktūra - išaugo javų, ankštinių, pramoninių augalų, bulvių ir daržovių lyginamoji dalis, sumažėjo pašarinių augalų. Iš pramoninių augalų ryškiai padidėjo rapsų ir kmynų pasėlių plotai: nuo 22 tūkst. hektarų rapsų ir 1 tūkst. hektarų kmynų 1997 m. iki 65 tūkst. hektarų ir 6 tūkst. hektarų atitinkamai 2003 m.
Lyginant gyvulių ir paukščių skaičių, taip pat matyti jų mažėjimas. Galvijų, iš jų karvių ir kiaulių, liko mažiau kaip pusė 1990 m. skaičiaus. Gerokai sumažėjo arklių, paukščių ir avių. Pastaraisiais metais gyvulių ir paukščių skaičius beveik nesikeičia, o palyginti su 2002 m., jis padidėjo.
Surašymas užfiksavo palyginti žemą ūkių produkcijos pardavimo lygį. Parduoti produkciją gamino 14 proc. ūkių, savo reikmėms - 31 proc., o likutį parduoti - 55 proc.. Daugiausia prekinių ūkių buvo Šiaulių, Tauragės ir Kauno apskrityse.
ELTA
