Panevėžio santuokų rūmuose gedulas. Šimtus porų per savo darbo metus sutuokusi vyriausioji specialistė 45-erių Jūratė Girdvainienė antradienį pasiėmė poilsio dieną, o po pietų namuose rasta pasitraukusi iš gyvenimo. Ji – jau antroji miesto Savivaldybės darbuotoja, žengusi negrįžtamą žingsnį.
Nepakėlė gyvenimo naštos
Panevėžio santuokų rūmuose gedulas. Šimtus porų per savo darbo metus sutuokusi vyriausioji specialistė 45-erių Jūratė Girdvainienė antradienį pasiėmė poilsio dieną, o po pietų į jos namus užsukusi mama vienturtę dukrą rado pasitraukusią iš gyvenimo.
Pažinojusieji J.Girdvainienę negali suvokti, kas pastūmėjo gražią, atlapaširdę moterį, gerą darbuotoją, maždaug po poros mėnesių turėjusią gintis magistro darbą M.Romerio universitete, suvesti sąskaitas su gyvenimu.
Artimiesiems paliktame atsisveikinimo raštelyje – vos keturi žodžiai. Moteris prašė atleidimo ir išreiškė paskutinį norą: po mirties būti sudeginta.
J.Girdvainienė – antroji miesto Savivaldybės darbuotoja, per pastaruosius metus pasitraukusi iš gyvenimo. Penktadienį sueis metai, kai savo darbo kabinete kilpoje buvo rastas Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Normundas Šarkanas.
Šventiniai drabužiai liko darbe
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos vakar į darbą rinkosi juodai apsirengusios. Kolegės netektį išgyvenančios moterys sunkiai tramdė ašaras atsiliepdamos telefonu į klientų skambučius.
J.Girdvainienės kabinetas atrodė taip, tarsi jo šeimininkė tik trumpam išėjusi: ant stalo palikta atversta darbo knyga su paskubomis brūkštelėtais priminimais, lapelis su sąrašu įstaigų, laukiančių skyriaus 2012-ųjų ataskaitos. Spintoje – asmeniniai vakariniai drabužiai.
Jais darbuotoja vilkėdavo šeštadieniais sutuokdama poras. Netgi ant kabineto durų dar kaba lentelė su J.Girdvainienės pavarde.
Gedulą liudijo tik ant jos stalo kolegių uždegta žvakutė. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Diana Zacharienė neslepia, kad į darbą galėjusi ateiti tik išgėrusi tabletę raminamųjų. „Mudvi buvome ne tik bendradarbės, bet ir draugės ar net sesės. Visi sakydavo, kad esame neįtikėtinai panašios. Būdavo, kad į mano kabinetą užsukęs klientas tvirtindavo prieš valandą su manimi kalbėjęsis. Nieko nebeaiškindavau, suprasdavau, kad buvo susitikęs su Jūrate“, – „Sekundei“ pasakojo D.Zacharienė.
Kitus ragino išsikalbėti
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai apie itin artimos kolegės mirtį pranešė antradienį apie 16.30 val. paskambinusi jos pensininkė mama.
„Mano vaiko nebėra. Tai jau įvyko“, – keistai kalbėjo šoko ištikta moteris. Prieš daugiau nei dešimtmetį išsituokusi J.Girdvainienė gyveno viena. Vaikų ji neturėjo.
„Jūratės ryšys su mama buvo labai glaudus. Nors gyveno atskirai, bet abi Panevėžyje. Per dieną po keletą kartų skambindavo viena kitai“, – pamena D.Zacharienė.
Vedėjai kolegės pasirinkimas – didžiulė mįslė. Nors abi aptardavo ne tik darbo reikalus, tačiau D.Zacharienė tvirtina niekada nepastebėjusi, kad J.Girdvainienę būtų slėgusios didžiulės ir sunkiai išsprendžiamos problemos. Netgi atvirkščiai, vedėjai atrodė, kad kolegė buvusi atlapaširdė, neslėpė savyje nuoskaudų, su bendradarbėmis pasidalydavusi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais. „Ji sakydavo, kad žmogui negalima būti uždaram, kad reikia kalbėtis. Tiesiai sakyti, kad myli ar nekenčia. Ji tikrai nebuvo slapukė, pasipasakodavo, kas ją supykdydavo ar pralinksmindavo“, – tvirtina D.Zacharienė.
Ji kategoriškai neigia, kad bendradarbę būtų slėgusios problemos dėl darbo. Civilinės metrikacijos skyriuje J.Girdvainienė pradėjo dirbti 1993-iųjų liepą. Veterinarijos akademiją baigusi moteris prieš tai darbavosi tuometėje 11-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar „Saulėtekio“ progimnazija) laborante, paskui buvo hidromelioracijos mokyklos mokytoja.
Pasak D.Zacharienės, darbas Santuokų rūmuose kolegei labai patiko. Kas antrą savaitgalį, pasikeisdama su vedėja, poras tuokusiJ.Girdvainienė buvo tapusi savotiška šios įstaigos vizitine kortele.
Koleges žavėjo ir stebino jos sugebėjimas kiekvienai amžiną meilę pažadėjusiai porai surasti individualų, tik jai tinkamą linkėjimą.
Iki magistro teliko vos žingsnis
Visiems atrodė, kad J.Girdvainienė turi didelių planų, susijusių su darbu. Kovą M.Romerio universitete ji ruošėsi gintis teisės magistro laipsnį. Kompiuteryje liko užbaigtas ir netgi į anglų kalbą išverstas jos magistrinis darbas „Sutuoktinių teisės ir pareigos civilinėje ir kanonų teisėje“.
Jį apgynusiai ir tapusiai teisės magistre J.Girdvainienei būtų atsivėrusios galimybės iš vyriausiosios specialistės pakilti iki vedėjos pavaduotojos. Šiuo metu tokio etato skyriuje net nebuvo.
„Tai labai stiprus magistro darbas. Mums iš jo tik mokytis“, – įvertino D.Zacharienė.
Su Vilniaus universitete teisės mokslus baigusia vedėja J.Girdvainienė ne kartą dėl jo konsultavosi. „Jūratė džiaugdavosi, kaip gerai mums abiem sekasi“, – pamena vedėja.
Norėjo atostogų
D.Zacharienė tvirtina neįžvelgianti nė menkiausios priežasties, pastūmėjusios kolegę suvesti sąskaitas su gyvenimu. Jos teigimu, skyriui negrėsė jokių permainų, Savivaldybės vadovai taip pat nepriekaištavo dėl jo darbo.
Nelaimės dieną Civilinės metrikacijos skyriuje lankėsi vicemerė Regina Eitmonė ir administracijos direktorė Janina Gaidžiūnaitė. Anot vedėjos, jas tedomino buitiniai dalykai – santuokų salėje pakloti kilimai.
D.Zacharienė pamena su kolege telefonu kalbėjusi nelaimės išvakarėse. J.Girdvainienė prasitarusi baltai pavydinti vedėjai, kad ši atostogauja. „Sakau, nepavydėk, atostogos baigiasi, jau grįžtu“, – pasakojo D.Zacharienė.
Kolegės daugiau nebesusitiko. Antradienį vedėja jau dirbo, tačiau J.Girdvainienė tądien pasiprašė laisvos dienos už dirbtą šeštadienį. O jau prieš pat darbo pabaigą D.Zacharienė sulaukė iš pusiausvyros išmušusios žinios.
„Ačiū Dievui, kad šeštadienį teks tuokti tik dvi ar tris poras. Nesu silpna, moku susikoncentruoti, bet galvoje tarsi filmas sukasi tik Jūratės vaizdas“, – prisipažįsta vedėja.
Skyrius pavyzdinis
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė tvirtino neturėjusi priekaištų nei Civilinės metrikacijos skyriui, nei J.Girvainienei.
Ją direktorė apibūdina kaip nepriekaištingą darbuotoją, o skyrių vadina pavyzdiniu.
„Kiekvienas kolektyve prisiima sau atsakomybę už bendrus rezultatus, bet Civilinės metrikacijos skyriaus moterys puikiai susitvarko su darbu. Jokių priekaištų joms neturiu“, – teigė K.Vareikienė.
Anot jos, bus kalbamasi su darbuotojais, ar jiems reikalinga psichologo konsultacija.
Sukrėtė kolegos išėjimas
Rytoj sueis metai, kai iš gyvenimo pasitraukė kitas Savivaldybės darbuotojas – dešimtmetį joje išdirbęs Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas N.Šarkanas. Iki 51-ojo gimtadienio buvo telikęs mėnuo. Vyro kūną aptiko apie 19 val. jo darbo kabineto atėjusi tvarkyti valytoja. Į Savivaldybę iškviesti greitosios pagalbos medikai niekuo nebegalėjo padėti. Manoma, kad N.Šarkano gyvybė užgeso dar nesibaigus darbo dienai – valstybės tarnautojas sąskaitas su gyvenimu suvedė užsirakinęs kabinete.
Pasak D.Zacharienės, į Savivaldybę tuomet itin sukrėtusią tragediją J.Girdvainienė reagavo labai skaudžiai.
Savivaldybės darbuotojams suteikti psichologinę pagalbą buvo pakviestas psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Svarstyta, kad stiprus vyras lemtingą žingsnį žengė dėl su darbu susijusių priežasčių. Savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga ragino miesto Tarybą liautis politikuoti gąsdinant skyrių optimizavimu ir etatų mažinimu. Tuomet viešai kalbėta, kad valdininkus slegia nežinia dėl savo perspektyvų.
Kamuoja įtampa
Nors nuo Savivaldybę supurčiusio įvykio praėjo metai, profesinės sąjungos lyderė Irena Kriaučiūnienė pripažįsta, kad situacija liko nepasikeitusi.
„Mes tikėjomės ir laukėme teigiamų pokyčių. Ramybės, sutelkto darbo, garantijų ir džiaugsmingo ėjimo į darbą Savivaldybėje nėra.
Kiekvieną dieną – vis naujiena, bet ne tokia, kokios norėtume. Mes su nerimu laukiame kiekvieno Tarybos posėdžio ir galvojame, kas bus – ar vėl kokia interpeliacija, ar vėl siūlys mažinti administracijos darbuotojų. Niekas nevyksta normaliai, tęsiasi kažkoks šou“, – teigė I.Kriaučiūnienė.
Per 20 metų Savivaldybėje dirbanti profesinės sąjungos vadovė tvirtina tokio nestabilumo, kaip šiuo metu, anksčiau nebūdavę.
„Blogiausia, kad yra valdžios kaita. Žuvis genda nuo galvos. Mums atrodo, kad politikai rūpinasi tik savu kailiu – kariauja kariauja, nors patys nežino, ko nori. Nematyti, kad rūpintųsi žmonėmis“, – pripažino I.Kriaučiūnienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
