„Tai – reagavimo į savižudybes algoritmas. Siekiant jį sukurti, buvo atliktas didžiulis darbas – atlikta analizė pagalbą teikiančiose institucijose. Paaiškėjo, kad iš tiesų nėra aišku, kaip reikia reaguoti, kokius žingsnius atlikti, kai specialistas ar rajono gyventojas sužino apie savižudybės riziką“, – sako ekspertė.
Mintis suburti grupę, kuri kurtų šią sistemą, Kupiškio rajone kilo dar praėjusių metų balandį. V. Šap džiaugiasi, kad per pusę metų pasiektas proveržis savižudybių prevencijos srityje. Anot psichologės, siekta sukurti sistemą, kuri aiškiai nurodytų, kokių veiksmų imtis, sužinojus apie savižudiškas mintis ar netgi ketinimą žudytis.
„Parengtas bendras algoritmas ir adaptuotas vaikams ir moksleiviams. Jame numatyti labai konkretūs žingsniai. Kiekvienas specialistas žino, ką daryti, kur nukreipti žmogų, jam aišku, koks bus grįžtamasis ryšys, kokia suteikiama pagalba. Visą tą informaciją gauna darbo grupė“, – aiškina V. Šap.
Specialistė pateikė pavyzdį, kad pirmadienį pagalba buvo suteikta žmogui, atskleidusiam, kad jis galvoja apie savižudybę, žmogus nuo to buvo išgelbėtas. Pasak V. Šap, tuo nėra apsiribojama. Net po pirminės pagalbos suteikimo reikiamų sričių specialistai žino, kaip toliau reaguoti ir kokią pagalbą toliau teikti.
Prie šios iniciatyvos prisideda ne tik medicinos ar savivaldybės atstovai. Verslininkas Vladas Lašas tvirtina tikįs, kad savižudybių problemą Lietuvoje galima išspręsti, todėl jis taip pat prisidėjo prie iniciatyvos.
„Patys žmonės šneka ir galvoja, kaip gali ir turi padėti patys sau, kaip gali padėti greta esančiam. Tam reikia profesionalių žinių. Jas suteikiame su profesionalų pagalba. Norime šiuo pavyzdžiu rasti efektyviausius būdus ir parodyti, kad ši problema – išsprendžiama. Norime tuos būdus pritaikyti visoje Lietuvoje ir ne tik. Ne viena Lietuva kenčia nuo šios problemos“, – teigia V. Lašas.
Verslininko nuomone, daugelis galvoja, kad viskam reikia pinigų, bet iš tiesų taip nėra. Anot V. Lašo, tokioms veikloms svarbiausia ne pinigai, o nuoširdžios pastangos, bendravimas, pagalba žmonėms. „Labai daug problemų gyvenime atsiranda dėl nešnekėjimo arba nesusišnekėjimo, pradedant nuo mažiausio vieneto – šeimos, iki didesnių bendruomenių ir tautų“, – įsitikinęs LRT Radijo pašnekovas.
Anot V. Šap, tikimasi, kad vasario 19 d. Kupiškio rajono tarybos posėdyje rajono politikai patvirtins parengtą krizių prevencijos programą. Šiame rajone savižudybių skaičius dukart didesnis nei šalies vidurkis.
