Jei pirmąkart per 600 tūkst. metų didžiausias pasaulyje superugnikalnis vėl išsiveržtų, jis nušluotų du trečdalius Jungtinių Valstijų.
Po Yellowstone'o nacionaliniu parku Vajominge esantis superugnikalnis nuo 2004 metų kyla rekordiniu greičiu. Jis galėtų sprogti tūkstantį kartų didesne jėga nei 1980 metais išsiveržęs šv. Helenos kalnas, praneša britų „Daily Mail“.
Lava veržtųsi aukštai į dangų, o augmeniją žudantis pelenų debesis išplistų ir viską 1,6 tūkst. kilometrų spinduliu padengtų 3 metrų storio sluoksnių.
Dėl pasklidusių nuodingų medžiagų du trečdaliai Jungtinių Valstijų teritorijos taptų negyvenama, tektų atšaukti tūkstančius skrydžių, o milijonams žmonių tektų palikti namus.
Šis košmaras, mokslininkų teigimu, galėtų tapti realybe, jei didžiausias pasaulyje superugnikalnis po 600 tūkst. metų pertraukos vėl išsiveržtų. O tai, anot jų, gali nutikti netolimoje ateityje.
Yellowstone'o nacionalinio parko kaldera per pastaruosius 2,1 mln. metų išsiveržė tris kartus, o ją stebintys tyrėjai tvirtina, kad netrukus gali būti dar vienas išsiveržimas.
Anot jų, po Vajomingo parku esantis superugnikalnis nuo 2004 metų kyla ypač sparčiai – vien per paskutiniuosius trejus metus jo dugnas pakilo 7,6 cm kasmet, o tai greičiausias tempas nuo pat stebėjimų pradžios 1923 metais.
Tačiau su duomenų trūkumu susiduriantys mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kada tokia katastrofa gali ištikti.
Kai išsiveržimas galiausiai įvyks, jis užgoš Islandijos Eyjafjallajokullo ugnikalnio išsiveržimo praėjusių metų balandį padarinius ir visame pasaulyje kilusį skrydžių chaosą.
Bobas Smithas iš Jutos universiteto, Yellowstone'o vulkanizmo ekspertas „National Geographic“ teigė: „Tai nepaprastas pakilimas, kadangi jis dengia tokią didelę teritoriją, o skaičiai tokie dideli. Pradžioje buvome sunerimę, kad tai gali baigtis išsiveržimu“.
„Tačiau kai pamatėme, kad magma yra dešimties kilometrų gylyje, nerimas nuslūgo. Jei ji būtų 2 ar 3 kilometrų gylyje, tai būtų didesnį susirūpinimą keliantis dalykas“, – pridūrė jis.
Jutos universiteto geofizikas Robertas B. Smithas, vadovavęs neseniai vykusiam ugnikalnio tyrimui, pridūrė: „Geriausias mūsų įrodymas yra tai, kad ertmę pildo išsilydžiusios uolienos. Tačiau nežinome, kiek ilgai šis procesas tuks, kol ugnikalnis arba išsiverš, arba išsilydžiusių uolienų tekėjimas liausis ir kaldera vėl sukris.“
Yellowstone'o kaldera yra vienas iš įspūdingiausių gamtos kūrinių, susidariusių, kai po ugnikalnio išsiveržimo įgriuvo žemė. Ji yra didžiausiame Šiaurės Amerikos ugnikalnių telkinyje.
Yellowstone, maždaug 644 km po Žemės paviršiuje, yra „karštasis magmos taškas“, po žeme kylantis 48 km, kol galiausiai išsiskirsto po 480 km pločio teritoriją. Virš viso to, tačiau vis dar po žeme, yra snaudžiantis ugnikalnis.
Dėl ekstremalių sąlygų mokslininkams sunku išsiaiškinti, kas vyksta giliai po žeme, tad jie negali tiksliai pasakyti, kas bus toliau ir kada.
Po pastarojo ugnikalnio išsiveržimo prieš 640 tūkst. metų, buvo maždaug 30 mažesnių išsiveržimų, o paskutinysis – prieš 70 tūkst. metų.
Jie pripildė kalderą pelenų ir lavos ir sukūrė plokščią kraštovaizdį, kurio pažiūrėti kasmet į Yellowstone'o nacionalinį parką atvyksta tūkstančiai turistų.