Ateitį nuspėti norėtų kiekvienas. Šiais superkompiuterių laikais tai pamažu tampa realybe.
Kalevas Leetaru iš Ilinojaus universiteto rado būdą žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apdoroti ir tuo remiantis nuspėti ateitį. Jis tikina, kad remdamasis tyrimų rezultatais gana tiksliai numatė, kur slėpėsi Osama bin Ladenas, ir įspėjo, kad per Šiaurės Afriką nuvilnys revoliucijų banga.
„Naujienos mums pateikia neįtikėtinai daug informacijos apie žmones, vietas ir organizacijas. Taip pat parodo, kaip jie vienas su kitu susiję ir kaip vienas kitą vertina“, – savo mokslo darbe „Culturomics 2.0: Forecasting large-scale human behavior using global news media tone in time and space“ tvirtina K. Leetaru.
Jis naudodamasis superkompiuteriu „Nautilus“ išanalizavo 30 metų pasaulio naujienų archyvą ir remdamasis jų tonu bei geografine padėtimi pateikė žmonių elgesio prognozes, pavyzdžiui, nacionalinių konfliktų grėsmę, tam tikrų žmonių buvimo vietą.
Deja, kol kas su kiekvienam prieinamais technologiniais ištekliais ateities prognozuoti nepavyks. K. Leetaru sukūrė 2,4 petabaito (2,4 tūkst. terabaitų) dydžio duomenų bazę, kurioje daugiau nei 10 mlrd. žmonių, vietovių, įvykių buvo susipynę daugiau nei 100 trln. ryšių.
Atradimai
Vienas netikėčiausių K. Leetaru tyrimo rezultatų – O. bin Ladeno buvimo vieta. Mokslininkui pavyko nustatyti, kad buvęs „Al Qaeda“ lyderis slėpėsi 200 kilometrų spinduliu aplink Islamabadą ir Pešavarą – į šią zoną pateko ir Abotabadas, kuriame jį rado CŽV kariai.
„Nesitikėjau, kad man pavyks taip tiksliai nustatyti O. bin Ladeno buvimo vietą. Jeigu suformuoji žemėlapį remdamasis miestais, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo minimi straipsniuose apie jį, gauni 200 kilometrų spindulį aplink vietą, kur jis vėliau rastas“, – aiškino mokslininkas.
Jis taip pat tikino, kad savo sukurta tyrimo metodika būtų nuspėjęs ir revoliucijų Egipte, Tunise bei Libijoje pradžią, ir priežastis.
„Įvykiai Tunise Egiptą pastūmėjo į revoliuciją, tačiau sekant naujienų apie Egiptą toną matyti, kad jis smarkiai pablogėjo tik po sausio 1 dienos, kai teroristai įvykdė išpuolį prieš Aleksandrijos mieste esančią koptų ortodoksų bažnyčią“, – aiškino K. Leetaru.
Likus mėnesiui iki Egipto prezidento Hosni Mubarako atsistatydinimo, naujienų tonas apie šalį nukrito iki itin žemo lygio. Per pastaruosius 30 metų tokias žemumas jis buvo pasiekęs, kai 1991 metais JAV aviacija apšaudė Irako karius Kuveite ir 2003 metais JAV įsiveržus į Įraką.
Mokslininkas tikina, kad jo analizės metodas – veiksmingesnis už JAV vyriausybės: „Faktas, kad JAV prezidentas iš pradžių rėmė H. Mubaraką, rodo, jog net aukščiausio lygio analizė signalizavo, kad jis nesitrauks.“
Tuo metu K. Leetaru tyrimais gauta naujienų nuotaikos kreivė itin sparčiai žemėjo: panašūs pokyčiai buvo matomi prieš revoliuciją Libijoje ir Balkanų neramumus 1990-aisiais. Pastaruoju metu buvo neramumų ir Saudo Arabijoje, tačiau ten kreivė nekrito taip žemai, kaip valstybėse kaimynėse, kurių lyderiai buvo nuversti.
Veikimo principas
Šis ateities spėjimo būdas – ne naujiena. „Beveik visos bendrovės, esančios „Fortune 500“ sąraše, stebi naujienų toną apie savo produktus. Buvo atlikta daug tyrimų, kaip remiantis naujienų tonu nuspėti ekonominį elgesį, bet socialinis elgesys – mažai tyrinėta sritis“, – sakė mokslininkas.
Socialinį elgesį bandyta nuspėti dar per Antrąjį pasaulinį karą. 1941 metų gruodžio 6 dieną JAV kariškių analitikai, remdamiesi pastarųjų laikų naujienų baze, nustatė, kad Japonijos radijo stotys ėmė dažniau kritikuoti JAV ir nustojo kalbėti apie taiką. Kitą dieną japonai užpuolė Perl Harborą.
Savo tyrimuose K. Leetaru naudoja daugiau nei 100 mln. straipsnių, tarp jų ir „Summary of World Broadcast“ archyvą, kuris kasdien papildomas rinktinėmis pasaulio naujienomis. Pastarąjį archyvą, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, sukūrė Didžiosios Britanijos vyriausybė, o šiandien jis atnaujinamas bendradarbiaujant su CŽV.
Bandydamas nuspėti ateitį K. Leetaru pasinaudojo „Summary of World Broadcast“ archyvu nuo 1979 metų pradžios iki 2010 metų liepos – 3,9 mln. straipsnių. Taip pat į duomenų bazę mokslininkas įtraukė 5,9 mln. 1945–2005 metų „New York Times“ medžiagų. Siekdamas jas atnaujinti pasinaudojo „Google News“ tarnyba.
Tuomet K. Leetaru sukūrė algoritmą, pagal kurį buvo nustatoma, ar naujiena buvo teigiama, ar neigiama. Tada kompiuteris tekstuose ieškodavo informacijos apie įvykio vietą ir galiausiai ją nurodydavo žemėlapyje.
Mažas pasaulis
K. Leetaru taip pat nusprendė patikrinti, kaip skirtingų šalių spaudos priemonės grupuoja pasaulį. Ištyrus „Summary of World Broadcast“ ir „New York Times“ duomenų bazes buvo gauti skirtingi rezultatai.
Pirmajame archyve pagal sukauptas naujienas pasaulio šalys sugrupuotos į septynias „civilizacijas“, o „New York Times“ žemėlapyje tebuvo penkios. Be to, daug daugiau šalių buvo grupuojamos su JAV.
„Kiekvienos šalies žiniasklaida pasaulį piešia skirtingai. Tai standartinis žurnalizmo principas – rašome savai auditorijai. Tačiau tyrimas rodo, kad JAV bando visą pasaulį sutelkti aplink save“, – sakė K. Leetaru.
Lyg orų prognozė
Šiame straipsnyje aprašyti tyrimų rezultatai gauti retrospektyviai, tačiau K. Leetaru tiki, kad jo sukurtas analizės modelis gali veikti realiu laiku ir iškart įspėti apie netrukus įvyksiantį stambaus masto įvykį.
„Tai kitas žingsnis. Šiuo metu informacija atrodo lyg akcijų kainos grafikas – žinai, kaip kaina kito pastaruoju metu, tačiau labiau norėtum žinoti, kaip ji pakis artimiausiu metu. Tai labai panašu į ekonominių prognozių algoritmus“, – aiškino mokslininkas.
Jis tikisi pagerinti tyrimo rezultatus, ypač susijusius su geografine padėtimi. K. Leetaru žada, kad ateityje bus smulkiai analizuojami miestai ir juose gyvenančių žmonių grupių sąveika.
„Tai lyg orų prognozė. Ji niekada nebus tobula, bet tai geriau nei aklos spėlionės“, – pripažino mokslininkas.
Tačiau bendra tendencija kelia nerimą – nuo 1979 metų pasaulyje daugėja neigiamų naujienų. O tokios naujienos pagal K. Leetaro sukurtą metodiką reiškia didelius perversmus.
Faktai: superkompiuteris „Nautilus“
Dar žinomas kaip „SGI Altix UV 1000“.
Šis superkompiuteris turi 1 024 „Intel“ procesorių branduolius ir 4 terabaitus darbinės atminties.
Jo galingumas – 8,2 teraflopai, t. y. „Nautilus“ per sekundę gali atlikti 8,2 trln. operacijų.
2008 metais pasirodęs „Nautilus“ buvo išrinktas to meto ekologiškiausiu superkompiuteriu.