JAV mokslininkai superkompiuteriu sumodeliavo spiralinių galaktikų, tokių kaip mūsų Paukščių Takas, ataugų formavimosi procesą.
Spiralinės galaktikos Visatoje yra labai paplitusios. Mes taip pat gyvename spiralinėje galaktikoje, o 70 proc. mums artimiausių galaktikų taip pat yra spiralės formos, rašo „Space.com“. Jos yra plokščių besisukančių diskų pavidalo su vadinamosiomis „rankomis“, žvaigždžių, dulkių ir dujų medžiagos ataugomis, kurios driekiasi į išorę nuo galaktikos centro.
Mokslininkai seniai ginčijasi, ar susiformavusios spiralinių galaktikų ataugos ilgainiui atsiskiria nuo centrinės dalies, ar medžiagos, iš kurių jos sudarytos, dėl gravitacijos poveikio išlaiko jas stabilias. Ieškodami atsakymo į šį klausimą astrofizikai pasitelkė galingą programinę įrangą, leidžiančią modeliuoti atskirų disko formos galaktikų formavimosi procesą, sakoma pranešime. JAV Viskonsino universiteto mokslininkai superkompiuteriu nagrinėjo maždaug 100 milijonų hipotetinių žvaigždinės medžiagos dalelių, veikiamų gravitacijos ir kitų astrofizikos jėgų, dinamikos procesą.
Šio kompiuterinio modelio pagrindu tyrėjai parengė animacinį vaizdo siužetą, iliustruojantį spiralinės galatikos evoliuciją ir jos ataugų formavimąsi. „Mes pirmą kartą parodėme, kad spiralinės žvaigždinės ataugos nėra pereinamasis reiškinys, kaip buvo manoma kelis dešimtmečius“, – sakė Viskonsino universiteto astrofizikė Elena D'Onghia.
Nagrinėdama superkompiuteriu apskaičiuotą spiralinės galaktikos formavimosi modelį ji su kolegomis nustatė, kad milžiniški molekuliniai debesys, kurie dažnai tampa žvaigždžių „gamyklomis“, gali skatinti spiralinių ataugų atsiradimą. Nors šie debesys veikia kaip pradinis „katalizatorius“, mokslininkai mano, kad jie taip pat padeda išlaikyti spiralinių ataugų stabilumą.
„Pagal ankstesnę teoriją ataugos turėjo atsiskirti, kai tik šis poveikis bus nutrauktas, tačiau dabar matome, kad susidariusios ataugos išlieka stabilios“, – sakė E. D'Onghia. Pasak jos, tai įrodo, kad po to, kai šie dulkių debesys „sugeneruoja“ galaktikos ataugas, jos gali egzistuoti savarankiškai dėl gravitacijos poveikio net ir tuo atveju, kai nebelieka pirminių perturbacijų.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnalo „The Astrophysical Research“ kovo 20 d. numeryje, sakoma pranešime.
