Ledo tyrimai rodo, kad suodžiai, kurie atsiranda dėl ekonominės veiklos, paveikė klimato kaitą Arktyje, - rašoma „BBC“.
Mokslininkai tyrinėjo ledą laikotarpiu nuo 1788 iki 2002 m. Juodos anglies arba suodžių koncentracija ypač didelė nuo 1851 iki 1951 m. Tokie duomenys publikuojami žurnale „Science Journal“.
Suodžiai prisideda prie klimato atšilimo, nes juoduliai absorbuoja saulės energiją, kurią baltas sniegas atspindėtų.
JAV mokslininkai Joe McConnellis ir Rossas Edwardsas surinko ir tyrinėjo ledo pavyzdžius iš įvairių Grenlandijos vietų. Šie pavyzdžiai leido jiems išanalizuoti kasmetines suodžių ir kitų chemikalų sankaupas, apžvelgiant 215 metų laikotarpį. Be juodos anglies jie dar aptiko daug įvairių chemikalų rūšių. Tarp chemikalų buvo aptikta vanilino rūgštis ir siera, rodantys miškų gaisrus ir pramonės taršą.
Stebint medžiagų kiekio kitimą tapo aišku, kad juodos anglies padaugėjimas 19 a. pabaigoje - 20 a. pradžioje, ypač žiemos ir pavasario sezonais, sietinas su anglies deginimu. Iki maždaug 1850 m. suodžiai susidarė nuo miškų gaisrų – senesniuose suodžiuose rasta vanilės rūgšties, kas rodo degus spygliuočius. O nuo maždaug 1850 m. suodžių sniege žymiai padaugėja dėl pramonės taršos. Ypač jų daug 1906-1910 m. Panašus didelis kiekis išlieka dešimtmečiais.
