Mokslininkai teigia, kad draugiškesnis šunų charakteris leido šiems gyvūnams evoliucijos eigoje įgyti didesnes smegenis ir tapti gudresniais už kates.
Geriausiu žmogaus draugu laikomo šuns protiniai sugebėjimai per milijonus metų išsivystė labiau nei kačių, kurios pasižymi mažiau socialiu charakteriu. Tokią išvadą priėjo Oksfordo universiteto mokslininkai. Iki šiol dažnai buvo manoma, kad kačių šeimos atstovai yra gudresni už šunis, tačiau paskutinis šioje srityje atliktas tyrimas atskleidė, kad kačių smegenys yra mažesnės už šunų.
Ankstesnių su įvairiomis žinduolių rūšimis atliktų tyrimų metu yra paaiškėję, jog egzistuoja ryšys tarp gyvūno smegenų dydžio (proporcingo visam kūnui) ir socialumo. Po šių studijų sužinota, kad per pastaruosius 60 mln. metų sparčiau progresavo beždžionių, taip pat arklių, delfinų, kupranugarių ir šunų smegenys.
Tyrimai liudija, kad žinduoliai, turintys santykinai didesnes smegenis, yra linkę gyventi stabiliose socialinėse grupėse. Žinduolių – vienišių (pvz., kačių ar raganosių) smegenys per minėtą 60 mln. metų laikotarpį didėjo lėčiau. Spėjama, kad socialumu pasižymintys gyvūnai buvo priversti daugiau mąstyti, todėl jų smegenys ir tapo didesnės.
„Šunys visada sulaukia daugiau atpildo už tai, kad jie yra socialesni gyvūnai negu, tarkim, katės, - tvirtina tyrimui vadovavusi Sussane Schultz. – Pasirodo, bendravimas yra sveika smegenų vystymuisi. Tas pats pasakytina ir apie kitas žinduolių rūšis, taip pat ir apie mus, žmones.“
„Mes esame socialesni ir už beždžiones ar žmogbeždiones, – tęsia mokslininkė. – Manau, būtent ši savybė – socialumas – leido mums tapti dominuojančiąja rūšimi mūsų planetoje.“
Tyrimo rezultatai paneigė ilgai gyvavusį mitą, kad evoliucijos metu vienodai augo visų žinduolių rūšių smegenys. „Sparčiau didėjo tik socialių rūšių atstovų smegenys, – pabrėžia S.Schultz. – Atsiskyrėliškos ir viengungiškos rūšys, deja, smegenų augimo tempais, lyginant su bendraujančiomis rūšimis, gerokai atsilieka.“
Tyrimo rezultatai leidžia iškelti prielaidą, jog grupės sambūvio koordinavimas ir kooperacija yra sudėtingas iššūkis, su kuriuo susidoroję, kai kurios žinduolių rūšys labiau išvystė savąsias smegenis.
„Visi šunys pakankamai neprastai sprendžia problemas, - priduria daktarė S.Schultz. – Nuo seno tikima, kad gudrumu pasižymi ir lapės, kurios, beje, yra giminingos šunims ir priklauso tai pačiai zoologinei šeimai. Šunys yra kilę iš vilkų, o šie taip pat gyvena gentimis ir, tikėtina, jų smegenys taip pat vystėsi sparčiau.“
Įdomumo dėlei norėtume priminti kito intriguojančio tyrimo su katėmis rezultatus: pasirodo, kad kates auginantys žmonės dažniau įgyja universitetinį išsilavinimą. Tačiau tuo stebėtis nereikėtų: didesni kačių savininkų protiniai gebėjimai greičiausiai susiję su tuo, kad išsilavinę žmonės dažniausiai daugiau laiko praleidžia darbe, tad augintinį jie renkasi pagal savo gyvenimo būdą. Kitaip nei šunų, kačių nereikia vedžioti, joms ne tokia būtina žmogaus kompanija.
Saulius Žukauskas
