Policijai buvo pranešta, kad trečiadienį apie 15 val. namuose Subačiaus gatvėje, namuose, būdamas neblaivus 42 metų A.B. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną – koja spyrė į krūtinę. Nukentėjusioji atsisakė rašyti pareiškimą ir paaiškino, kad nenori jog sūnus būtų laisvės atėmimo vietoje.
„Jeigu nėra pareiškimo, nėra pretenzijų, negalima imtis ikiteisminio tyrimo ir imtis kažkokių priemonių. Nebent dar būtų kažkokių liudininkų. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nebūtinai pats nukentėjusysis gali pranešti apie įvykį, nebent koks liudininkas. Kaip supratu, šiuo atveju, tokių nebuvo“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius.
Šalyje - tūkstančiai nusikaltimų
Policija ragina smurto aukas netylėti ir kreiptis į pareigūnus.
2012 metų, kuomet buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tokių įvykių kasmet užregistruojama daugiau. Praeitais metais buvo 60 tūkst. pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris yra sakęs, kad apie 90 proc. sudaro atvejai, kai nukentėjusiajams sukeliamas fizinis skausmas.
Kaip skelbė BNS, saugiau kaip pusė ikiteisminių tyrimų, pradėtų dėl smurto artimoje aplinkoje, nutraukiami. Politikai ir policijos atstovai mano, kad tai susiję su netinkamai parinkta kardomąja priemone, tyrimams vadovaujantys prokurorai su tuo nesutinka.
Pernai šalyje pradėti 8,8 tūkst. ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo smurtaujant artimoje aplinkoje. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc. arba 4731 – nutraukti. Panaši tendencija matoma ir šiemet per penkis mėnesius.
