Tokios antraštės vakar pasirodė visuose Lenkijos laikraščiuose, paaiškėjus, jog sekmadienio vakarą buvo gauta egzekucijos vaizdo kasetė ir nebeliko abejonių, kad Pakistane dar rugsėjį pagrobtą inžinierių Piotrą Stanczaką talibai nužudė. Toks buvo jų atsakas į Pakistano valdžios atsisakymą paleisti iš kalėjimo jų bendrininkus.
Vaizdo kasetė prieš pat vidurnaktį buvo atgabenta į vieno „Reuters“ agentūros darbuotojo biurą Dera Izmailo Khano mieste, esančiame Pakistano šiaurės vakaruose. Vaizdajuostėje matoma, kaip šalia įkaito, kuriam jau užrištos akys, stovi du veidus užsidengę automatais ginkluoti vyrai, o trečiasis - taip pat slepiantis veidą po kauke - nupjauna lenkui galvą ir pareiškia, kad toks likimas laukia ir kitų įkaitų. Vaizdajuostėje taip pat įrašyta, kaip prieš mirtį P.Stanczakas kreipiasi į savo šalies vyriausybę, prašydamas nesiųsti karių į Afganistaną (Afganistane tarnauja daugiau kaip 1000 lenkų karių - red.), taip pat ragina Lenkiją nutraukti diplomatinius ryšius su Pakistanu, kuris nepadarė nieko, kad talibai paleistų įkaitą.
Visi pasijuto bejėgiai.
Manoma, kad lenkas buvo nužudytas šeštadienio rytą, nors Lenkijos vyriausybė iki tol, kol Lenkijos užsienio reikalų ministerija nebuvo gavusi egzekucijos įrašo, vis ramino šoko ištiktus tautiečius ir aukos artimuosius, jog yra vilties, kad P.Stanczakas gyvas ir kad talibai, skelbdami apie jo nužudymą, tik blefuoja. Net kai talibai įrašą išsiuntinėjo televizijoms, užsienio reikalų ministerija sakė tebesiaiškinanti, ar įrašas tikras ir tik tuo įsitikinusi, žadėjo pradėti derybas dėl kūno išpirkimo.
Per Lenkijos televizijos kanalus buvo parodyta tik dalis atsiųsto įrašo „gerbiant įkaito šeimą“.
Paskelbtas ultimatumas
Prieš 4 mėnesius pagrobtas 42 metų lenkas buvo Krokuvos geofizikos instituto specialistas, Pakistane ieškojęs gamtinių dujų telkinių. Jis turėjo būti nužudytas jau praėjusį trečiadienį, kai Pakistano valdžia nesutiko su talibų sąlygomis. Toks buvo pagrobėjų ultimatumas. Vis dėlto egzekucija buvo nukelta į penktadienį, nes talibai vis tikėjosi, kad iš Peševaro kalėjimo bus paleisti jų sėbrai, pernai patekę į nelaisvę. Iš pradžių talibai reikalavo paleisti 100 kalinių, paskui šį skaičių sumažino iki 30-ies ir galų gale pranešė, kad pasitenkins jei bus paleisti 6 žmonės, tarp kurių buvo ir „Al Qaedos“ narys, aktyviai prisidėjęs prie „mirties diržų“, kurie uždedami savižudžiams, gamybos.
„Mes vis laukėme, tačiau valdžia neįvykdė mūsų sąlygų“, - pareiškė talibų atstovas Mohammedas, pranešęs, kad įkaitui nukirsta galva. Jis taip pat pridūrė, kad talibų valdomoje teritorijoje dažnai ėmė skraidyti nepilotuojami amerikiečių žvalgybiniai lėktuvai, ieškoję kaimo, kuriame galėjo būti laikomas pagrobtas lenkas.
Talibai tvirtina, kad Islamabadas ir Varšuva kaip išpirką jiems siūlė didžiulę pinigų sumą, tačiau jie atsisakė juos imti. Savo ruožtu Lenkija teigia jokių pinigų nesiūliusi, nes nenorėjusi sukelti precedento ir taip paskatinti toliau grobti įkaitus.
Pakistano valdžia aiškina, jog ilgai nežinojusi, ką daryti talibams paskelbus ultimatumą. Ji manė, kad įkaito nužudymas niekam naudos neatneš, be to, talibai vis atidėliojo egzekuciją. Pakistano valdžios teigimu net pagrobėjams vadovaujantis Tarikas Afridi stengėsi išsaugoti įkaito gyvybę, todėl lenkai dar penktadienio vakarą teigė, kad tebevyksta Pakistano valdžios ir pagrobėjų derybos, nors ultimatumo terminas jau buvo pasibaigęs.
Grobimas suintensyvėjo
Per paskutinius kelis mėnesius Pakistane pabrobta daugybė užsieniečių. Žmonės dažniausiai dingsta šalies šiaurės vakaruose, kur įsitvirtinęs talibanas ir „Al Qaeda“ smogikai.
P.Stanczakas buvo pagrobtas rugsėjo 28 dieną Atoko rajone esančiame maždaug už 110 kilometrų nuo sostinės Islamabado. Jo vairuotojas, apsaugininkas ir vertėjas buvo nužudyti iš karto. Lenką pagrobusiai Pakistano talibų grupuotei vadovauja Bitullah Mehsudas, kuris JAV ir Pakistano valdžios teigimu, suplanavo ir buvusios Pakistano premjerės Benazir Bhuto nužudymą 2007-ųjų gruodį.
Talibai trauktis neketina
Toks Pakistano talibų elgesys rodo, kad ir Barackui Obamai tapus JAV prezidentu, islamistai tebėra nusiteikę labai agresyviai. Nors interneto tinklalapiuose buvo pasirodę pranešimų, jog talibai patenkinti, kad B.Obama nutarė uždaryti Gvantanamo kalėjimą, ką jie pavadinio „žingsniu į priekį taikos ir stabilizavimo link“, bet po kelių dienų talibų lyderiai jau aiškino, kad jei JAV prezidentas iš tiesų nori atversti švarų Amerikos ir islamo santykių puslapį, jis turi netęsti „nusikalstamos Busho politikos“, t. y. pasitraukti iš Afganistano ir Irako, o taip pat neginti Izraelio. Labiausiai juos papiktino tai, kad B.Obama paskyrė specialiuoju patarėju Afganistano ir Pakistano reikalams buvusį JAV ambasadorių Jungtinėse Tautose Richardą Holbrooke‘ą, kuris pasisakė už karinę intervenciją į Balkanus ir Iraką ir kuris vadinamas „plėšriausiu demokratų vanagu“. Nelinkęs gerinti santykių su Vakarais ir antrasis „Al Qaedos“ žmogus Aimanas al-Zavahiri, vadinantis B.Obamą „tarnu negru“, aptarnaujančiu baltųjų amerikiečių interesus. Pareiškęs, kad „sionistų ir kryžiuočių“ kovą su islamu galima sustabdyti tik karu, jis paragino musulmonus tęsti džihadą.
Lieka tik smerkti
Sukrėsta Lenkija sako, kad jei kitos valstybės atsidurs tokioje padėtyje, kai negali išgelbėti savo žmonių, jų vyriausybės privalo pasmerkti nusikaltimo vykdytojus. „Vyriausybės gali imtis derybų, tačiau jokiu būdu negali nusileisti teroristų reikalavimams, nes jei bus nusileista bent kartą, gali išsirikiuoti visą eilė“, - „Reuters“ agentūrai sakė Jogailos universiteto tarptautinių santykių teorijos ir strategijos katedros vadovas prof. Michalas Chorosnickis.
Tačiau jau dabar aišku, kad žudikai liks nenubausti, nes Lenkija „negali priversti pakistaniečių imtis tokios akcijos“. „Mes galime tik pareikalauti, kas greičiausiai ir bus padaryta, kad Pakistane būtų sugauti kaltieji ir kad jie stotų prieš teismą. Bet bijau, kad tai bus tik tušti pažadai, nes pakistaniečiai gali pažadėti bet ką. Manau, kad ir šį kartą jie tik žadės ir mažai ką darys“, - sakė M.Chorosnickis, pridūręs, kad lenkų žvalgyba pasirodė esanti bejėgė, o talibai dar kartą pademonstravo, kad sugeba įbauginti pasaulio bendruomenę.
M.Chorosnickis sakė, kad lenkų kariai neturėjo galimybės bandyti jėga išvaduoti geologą iš pagrobėjų rankų, nes tokios operacijos sėkmės šansai būtų lygūs nuliui - viskas baigtųsi žudynėmis, nes gerai pažįstantys teritoriją talibai anksčiau ar vėliau lenkų karius būtų išžudę. Be to, tokiai operacijai reikalingas Pakistano valdžios leidimas, kuris niekada neišduodamas, nes pakistaniečiai iš visų jėgų gina savo šalies suverenitetą ir svetimų karių neįsileidžia. Todėl Lenkijai telieka tik kreiptis į pasaulio bendruomenę ir raginti ją aktyviau kovoti su terorizmu.
