Šuns guolis, arba kokie turėtų būti šuns namai, – dažna šunų mylėtojų pokalbių tema. Juk mūsų namuose šuo nori turėti ir savo kampą. Savo namus. Siūtą arba pintą guolį, būdelę, surenkamą narvą arba savo medinę lovelę. Trumpiau sakant, šuo nori saugios ir šiltos vietelės.
Guolis šuniui reiškia ramybę ir saugumą. Be abejo, pasitaiko šunų, miegančių koridoriaus spintoje, virtuvėje po stalu, balkone, garaže ar po laiptais. Jeigu šuo pats pasirinko tokią neįprastą vietą, tebūnie, bet jei šeimininkas kasnakt jį ištremia į drėgną rūsį – teieško gero veterinaro augintinio sąnariams ir peršalimui gydyti.
Dideli ar maži šuns guoliai?
Ne guolis renkasi šunį, o šuo guolį. Daug ką lemia augintinio dydis, amžius, sveikatos būklė. Savo guolyje šuo turi laisvai išsitiesti ir apsisukti. Šuns guolio išmatavimai: per visą nugaros ilgį ir dvigubą kojų ilgį. Geriau didesnis šuns guolis, nei ankštas.
Dekoratyviems, mažiems šuniukams – uždaros siūtos būdelės; guoliai, šiek tiek pakelti nuo žemės ir iškloti minkštu patiesalu; guoliai uždarais šonais (šuo instinktyviai saugosi užnugario priešų).
Vidutinio dydžio šunys mėgsta porolono ir standaus audinio patiesalus su borteliais; tinka ir surenkami narvai arba būdos, kuriose klojamas patiesalas.
Stambūs šunys (senbernarai, niūfaundlendai ir kt.) mėgsta gulėti ant vėsių keraminių ar medinių grindų, ant patiesto pakloto. Voljeruose gyvenantys – ant medinių gultų arba būdoje.
Patogūs ar ne?
1. Šuns guolis, pasiūtas iš natūralaus standaus pluošto su porolono užpildu – lengvai skalbiamas, greit išvalomas; patogus vėdinti lauke prieš saulutę, įsimesti keliaujant.
2. Uždaros siūtos būdelės – šuo jaučiasi visiškai saugus, būdelės sienos sulaiko šilumą.
3. Plastmasinis šuns gultas su įklotu – patogus valyti; patartina statyti tik ant lygių grindų, kad nebarškėtų; dažniau vėdinti patiesalą, kad nuo drėgmės ir sąlyčio su plastmase jis nesupelytų.
4. Iš vytelių nupintas šuns guolis – gražu, patogu miniatiūriniams dekoratyviems šuniukams; sunku išvalyti „atsitikus nelaimei“. 5. Metaliniai ir plastmasiniai surenkami narvai šunims – geriau, kad nebūtų aklini; šuo turi matyti aplinką, gauti pakankamai oro ir šviesos.
Šeimininko klaidos
Pirkti suaugusio šuns guolį mažam augintiniui ir tikėtis, kad jo užteks visam gyvenimui, didžiausia klaida. Pastatyti šuns guolį ar būdelę ten, kur skersvėjai, triukšmas, nuolatinis judėjimas. Leisti mažam šuniui tampyti ir graužti guolį. Gąsdinti šunį guoliu, bausti jame. Kaitalioti šuns guolio vietą. Įsigyti kailinį arba kitokį sunkiai valomą šuns guolį ir niekada jo nevalyti. Prikimšti šuns čiužinį šiaudais arba šienu (greitai pelija, įklotą būtina keisti; tinka šuniui, gyvenančiam lauko būdoje).
Guldyti augintinį ant pūkų pagalvės (kenkia kailiui, sušunta). Skalbti šuns guolį aštraus kvapo skalbimo milteliais, išpurkšti aerozoliais (geriausia skystas bekvapis muilas). Leisti svetimam gyvūnui atsigulti į jūsų augintinio guolį – svetimas kvapas jį erzins. Skirti šuniui susidėvėjusį seną baldą ar čiužinį tikintis, kad baldelis „pats įsipaišys“ į stilingus jūsų namus. Galima pačiam pasiūti šuniui guolį, tačiau nepamirškite laiko ir finansinių sąnaudų, tinkamo audinio paieškos bei iškarpų, kurias iš pradžių reikia pasidaryti.
Šuns klaidos
Slėpti guolyje maisto atliekas, žaislus ir įnirtingai juos nuo visų ginti. Būnant guolyje užmiršti dresūros elementus: vieta, gulk, tupėk. Prieš užmiegant rausti guolyje duobę (vilkas ruošia sausą, saugų migį). Aštrinti dantis ir nagus į guolio kampus. Įsikandus tampyti savo paklotą po namus ir kiemą. Apdergti guolį (ar sveika jūsų šuns šlapimo pūslė, ar jis išmokytas tvarkos?).
Šuns narvas: patogu ir saugu
Kartais nelengva pripratinti šunį prie uždaros erdvės – narvo. Kai surinksite naująjį narvą, palikite praviras jo duris. Įmeskite į narvo ar surenkamos dėžės vidų mėgstamą augintinio žaisliuką. Leiskite šuniui ramiai apuostyti ir apžiūrėti narvą. Jei pats šuo nelenda į jo vidų, kvieskite, rodykite žaisliuką arba įkelkite augintinį į vidų. Galima paberti narve gardėsių. Negrūskite augintinio prievarta ir neuždarykite narve ilgam.
Palengva šuns buvimo laiką narve ilginkite, bet prieš tai jis turi kaip reikiant išsidūkti ir išsituštinti lauke. Narvas neturi riboti šuns laisvės ir galimybės pažinti pasaulį, negali tapti kalėjimu, bausmės atlikimo vieta. Atvirkščiai, jis turi tapti saugiausia ir patogiausia vieta.
Šuns guolis = saugumas
Laikinai atiduodami augintinį į gyvūnų viešbutį arba kam nors pasaugoti, gabenkite ir jo guolį. Parsigabenę iš laikinų namų, būtinai šuns guolį išskalbkite, dezinfekuokite. Šuns guolis yra jo saugumo ir ramybės garantas, nes kvepia namais ir šeimininku. Šuns guolis atlieka tam tikrą psichologinį vaidmenį, garantuoja augintiniui apsaugą nuo pavojų, pašalina nerimą ir leidžia visiškai atsipalaiduoti. Šuns guolis iš tiesų yra jo tikrieji namai.
Autorė Zita Kurmytė
