Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Įspūdingai išpuošti sunkvežimiai, kurie vadinami „Decotora“ vardu, tapo tikru Japonijos simboliu. Pats žodis „decotora“ reiškia „dekoruotas sunkvežimis“. Būtent tokia yra šios tiuningo (jei taip būtų galima pavadinti) srovės filosofija – apkrauti techniką kuo daugiau į save atkreipiančių detalių.
Kuomet nusprendžiama sunkvežimį paversti „Decotora“ egzemplioriumi, projekto autorių riboja tik jo paties vaizduotė. Taip ir gimsta šie spalvingi dičkiai, apkarstyti neoninėmis šviesomis, didžiuliais spoileriais bei išpiešti aerografikos specialistų. Dažniausiai sunkvežimių tobulintojai įkvėpimo semiasi japoniškuose „manga“ komiksuose bei tradiciniame „kabuki“ teatre, todėl gautas rezultatas būna lyg specifinės Japonijos kultūros mišinys.
„Decotora“ judėjimo ištakos prasideda dar 1975 metais, kuomet Japonijoje pasirodė dešimties dalių filmas „Trucker“, kuris pasakojo apie sunkvežimio vairuotoją, vairavusį neįprastai dekoruotą transporto priemonę. Filmų serija susilaukė didelio pasisekimo, o jo įkvėpti sunkiosios technikos savininkai skubėjo į garažus puošti savo didžiulių metalinių draugų. Padaugėjus tokių entuziastų, pradėta rengti „Decorota“ suvažiavimus, kuriuose varžosi iš visos Japonijos suvažiavę eksponatai, o jų savininkai dažnai investuoja didžiulius pinigus, siekdami išsiskirti ir taip nekasdieniškų sunkvežimių rate.
„Decorota“ taip išpopuliarėjo, jog Japonijoje yra leidžiami du žurnalai, skirti būtent šiam tiuningui. Kadangi nemažai vairuotojų dirba su savo nuosavu sunkvežimiu, dažnas savininkas yra įtraukiamas į šį tobulinimo liūną, siekdamas išsiskirti iš minios. Nenuostabu, jog būdami klanų šalies gyventojais, šie vairuotojai jungiasi į savas, ganėtinai uždaras bendruomenes. Kiekvienos iš jų atstovus galima atskirti ne tik pagal taip, kokios spalvos vyrauja ant sunkvežimių, bet ir kaip rengiasi ar net šneka jo vairuotojas!
Žinoma, tai ne jakudzos, todėl nusikalstama veika šie žmonės neužsiima, tačiau jų kūriniai visada traukia policijos dėmesį. Dešimtajame, praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Japonijos valdžia siekė visiškai užgniaužti „Decorota“ judėjimą, tačiau pasirinktos priemonės nebuvo veiksmingos. Dėl to buvo sugriežtinti keliuose eksplotuojamų sunkvežimių reikalavimai, todėl tobulintojai turi nepersistengti dekoruodami savo transporto priemones, o kaip žinote, japonai gerbia įstatymus. Tačiau būna tokių, kurie tiesiog suserga manija tobulinti sunkvežimį iki ekstremalių ribų. Tuomet paprastas darbinis arklys tampa žvilgančiu parodų eksponatu.
„Decorota“ sunkvežimių Japonijoje tikrai netrūksta ir jų entuziastastų dėka, šis tiuningo judėjimas tampa unikalios Japonijos kultūros dalimi. Eksponatų įvairovė tik parodo japonų kūrybiškumą bei išskirtinį mentalitetą. Galbūt, mums šios mašinos ir atrodo keistai, tačiau visada įdomu pasidomėti, kaip gyvena tolimos šalies automanai.
Įspūdingai išpuošti sunkvežimiai, kurie vadinami „Decotora“ vardu, tapo tikru Japonijos simboliu. Pats žodis „decotora“ reiškia „dekoruotas sunkvežimis“. Būtent tokia yra šios tiuningo (jei taip būtų galima pavadinti) srovės filosofija – apkrauti techniką kuo daugiau į save atkreipiančių detalių.
Kuomet nusprendžiama sunkvežimį paversti „Decotora“ egzemplioriumi, projekto autorių riboja tik jo paties vaizduotė. Taip ir gimsta šie spalvingi dičkiai, apkarstyti neoninėmis šviesomis, didžiuliais spoileriais bei išpiešti aerografikos specialistų. Dažniausiai sunkvežimių tobulintojai įkvėpimo semiasi japoniškuose „manga“ komiksuose bei tradiciniame „kabuki“ teatre, todėl gautas rezultatas būna lyg specifinės Japonijos kultūros mišinys.
„Decotora“ judėjimo ištakos prasideda dar 1975 metais, kuomet Japonijoje pasirodė dešimties dalių filmas „Trucker“, kuris pasakojo apie sunkvežimio vairuotoją, vairavusį neįprastai dekoruotą transporto priemonę. Filmų serija susilaukė didelio pasisekimo, o jo įkvėpti sunkiosios technikos savininkai skubėjo į garažus puošti savo didžiulių metalinių draugų. Padaugėjus tokių entuziastų, pradėta rengti „Decorota“ suvažiavimus, kuriuose varžosi iš visos Japonijos suvažiavę eksponatai, o jų savininkai dažnai investuoja didžiulius pinigus, siekdami išsiskirti ir taip nekasdieniškų sunkvežimių rate.
„Decorota“ taip išpopuliarėjo, jog Japonijoje yra leidžiami du žurnalai, skirti būtent šiam tiuningui. Kadangi nemažai vairuotojų dirba su savo nuosavu sunkvežimiu, dažnas savininkas yra įtraukiamas į šį tobulinimo liūną, siekdamas išsiskirti iš minios. Nenuostabu, jog būdami klanų šalies gyventojais, šie vairuotojai jungiasi į savas, ganėtinai uždaras bendruomenes. Kiekvienos iš jų atstovus galima atskirti ne tik pagal taip, kokios spalvos vyrauja ant sunkvežimių, bet ir kaip rengiasi ar net šneka jo vairuotojas!
Žinoma, tai ne jakudzos, todėl nusikalstama veika šie žmonės neužsiima, tačiau jų kūriniai visada traukia policijos dėmesį. Dešimtajame, praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Japonijos valdžia siekė visiškai užgniaužti „Decorota“ judėjimą, tačiau pasirinktos priemonės nebuvo veiksmingos. Dėl to buvo sugriežtinti keliuose eksplotuojamų sunkvežimių reikalavimai, todėl tobulintojai turi nepersistengti dekoruodami savo transporto priemones, o kaip žinote, japonai gerbia įstatymus. Tačiau būna tokių, kurie tiesiog suserga manija tobulinti sunkvežimį iki ekstremalių ribų. Tuomet paprastas darbinis arklys tampa žvilgančiu parodų eksponatu.
„Decorota“ sunkvežimių Japonijoje tikrai netrūksta ir jų entuziastastų dėka, šis tiuningo judėjimas tampa unikalios Japonijos kultūros dalimi. Eksponatų įvairovė tik parodo japonų kūrybiškumą bei išskirtinį mentalitetą. Galbūt, mums šios mašinos ir atrodo keistai, tačiau visada įdomu pasidomėti, kaip gyvena tolimos šalies automanai.