Taip gyvena kelios dešimtys žmonių Kėdainių rajono savivaldybės Vilainių seniūnijoje esančiame Melioratorių gatvės 2-uoju numeriu pažymėtame bendrabutyje. Čia gyvena ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunos šeimos su vaikais. Žmonės priversti gyventi akmens amžiaus sąlygomis. Taip, butai čia socialiniai, tačiau ar tai reiškia, kad labiausiai pažeidžiamas mūsų visuomenės socialinis sluoksnis nusipelnė gyventi kaip barbarai, kaip gyvuliai? Gyventojams net trūksta žodžių, kai paprašai juos apibūdinti savo gyvenimo sąlygas, jie tiesiog ima už rankos ir veda mus parodyti, kad viską pamatytume savomis akimis.
Nežmoniškos sąlygos
„Tikrai nėra žodžių. Gyvenimo sąlygos čia primena rusų laikų karcerius. Pelėsių pilni kambariai, tarakonų tuntai, naikink nenaikinus jų vis atsiranda. Vasaros laiku dar ir blusos apipuola. Išeini į koridorių – visos kojos juodos būna. Maudyti mažamečių vaikų nėra kur. Vandenį turim šildytis ant elektrinių viryklių, kad išsimaudytume vonelėse. Indus plauname lediniu vandeniu. Tualetai bendri, vos veikiantys, leidžiantys vandenį. O dar rodė kažkada per televizorių, žiniasklaidoje gyrėsi, kad čia europinis remontas atliktas. Kur čia tas remontas? Gal pas valdžios žmones namuose ir atliktas remontas, bet tik ne pas mus“, – piktinosi trejų metų dukrytę bendrabutyje auginanti Marija.
Moteris turi, ką pasakyti ir dėl elektrinių viryklių naudojimo.
„Uždraudė naudoti dujines su balionu ir liepė visiems elektrines virykles nusipirkti. O juk čia gyvena žmonės, gaunantys mažas pajamas. Elektros kompensuoti mums niekas nesutinka. Be to, elektrinės viryklės buvo nutrenktas suaugęs vyras, tai gal pagalvokim apie mažamečius vaikus! Aš asmeniškai auginu 3 metų dukrą ir bijau, kad kokią dieną nenutrenktų jos. O kai tik bandome skųstis, mums pasako, kad bus taip ir ne kitaip, arba skirsim baudas. Tai ką paprastam žmogui daryti? Pasikviečiau elektriką profesionalą, o jis „apšalęs“ buvo... Pasakė, jog rizikuojat su tom viryklėm, nes elektros instaliacija rusų laikų ir kilti gaisrui yra labai paprasta“, – bendrabučio bėdas dėstė jauna moteris.
Atsibodo prašyti
To paties namo gyventoja Gerda apgailestavo, kad paprastų žmonių niekas negirdi. Esą prašymų buvo daugybė, bet į visus juos atsakymų nebuvo.
„Mes nuolat skundžiamės ir prašome, kad mus kas išgirstų, kad kas padėtų. Juk negalime taip gyventi, čia mums pavojinga, velnias žino, kas čia gali nutikti. Ponams gerai, kai jie gyvena savo dvaruose, o mes vargstam mažuose butukuose be jokių patogumų. Labai liūdna, kad taip yra“, – dėstė Gerda.
Gerdai antrino ir Aušra. Moteris jau ne vienerius metus gyvena šiame name, stengiasi susitvarkyti, bet yra labai sunku.
„Daug čia tų bėdų yra, net nesinori kažkam sakyti, gėda. Gyvename tokiame tragiškame name, kad geriau neklauskit. O juk gyvena čia ir jaunos šeimos, ir mes, šiek tiek vyresni, bet dirbantys žmonės. Nereikia čia visų žmonių nurašyti, tikrai daug gerų, darbščių žmonių gyvena, tik jiems gyvenime ne taip pasisekė“, – dėstė Aušra.
Pelėsių karalystė
Iš vieno buto išėjusi moteris vedasi aprodyti, kaip ji gyvena. Ši moteris taip pat įtaria, kad gyvena kenksmingomis sąlygomis.
„Gavome butą su nežmonišku pelėsiu. Čia yra žiauru. Reikia tvarkyti, bet mes neturime lėšų. Reikia čia profilius dėti, plokštes kažkokias. Reikia tvarkyti, negalima taip palikti. Bet ką mums daryti? Kišti pinigus į socialinį būstą? Gerai, mes sutiktume tikrai pasitvarkyti, bet juk mes neturime iš ko. Nėra pajamų. Vaikai užsienyje gyvena, mes likome trise – aš, vyras ir vaikas. Pajamos mano yra 45 eurai. Tai kaip man gyventi, atsakykite? Esame tikrai darbštūs, dirbame pas ūkininką vasarą, bet žiemą mums būna striuka. Labai striuka. Ir niekas nepadeda. Mes esame užmiršti“, – aiškino daugiabučio gyventoja Natalija.
Straipsnio autorius – Dimitrijus Kuprijanovas.
