32 valstybių NATO karinio aljanso narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta „Europoje ar Šiaurės Amerikoje“, tačiau Havajams ši garantija netaikoma dėl jų padėties Ramiajame vandenyne. Ramiojo vandenyno forumo analitinio centro vyresnysis direktorius Johnas Hemmingsas, kalbėdamas su „CBS News“, teigė, kad, išplėtus šią nuostatą ir Havajams, atsirastų „atgrasymo elementas“, kuris padėtų sustabdyti Kinijos invaziją į Taivaną.
Šie raginimai nuskambėjo mažėjant kai kurių respublikonų entuziazmui NATO atžvilgiu. Vasario mėnesį Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu yra numanomas respublikonų kandidatas į 2024 m. JAV prezidento postą, sakė, kad „skatintų“ Rusiją „daryti ką tik nori“ su Aljanso narėmis, kurios nesumokėjo orientacinių finansinių įnašų.
Šis žingsnis sustabdytų Kiniją nuo invazijos į Taivaną
NATO sutarties 5 straipsnyje sakoma, kad Aljanso narėms „ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar kelias iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje laikomas užpuolimu prieš jas visas“. Ši nuostata patikslinta 6 straipsnyje, kuriame sakoma, kad ji taikoma salų teritorijoms tik tuo atveju, jei jos yra Europoje arba Atlanto vandenyne į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos, kuri skiria subtropikus nuo tropikų.
Nuolat baiminamasi, kad Kinija gali užgrobti Taivaną – 23 mln. gyventojų turinčią salą, kurią Pekinas laiko atsiskyrusia provincija, ir dėl to gali kilti konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis. Dėl to galėtų būti suduoti smūgiai Havajams, kur JAV turi pagrindinę karinio jūrų laivyno bazę Perl Harbore, o tai šiuo metu neįpareigotų kitų NATO narių paremti JAV.
Johnas Hemmingsas apibūdino Havajų neįtraukimą kaip „išlygą“ Pekinui ir pridūrė: „Kodėl mes negalėtume pasinaudoti šiuo atgrasymo elementu? Kodėl turėtume to nepaisyti, jei tai iš tikrųjų sustabdytų (Kiniją) nuo invazijos į Taivaną?“
Ragina 5 straipsnį taikyti ir vienai iš Meksikos valstijų
Kalbėdamas apie 1941 m. gruodžio 7 d. Perl Harboro puolimą, kuris įtraukė JAV į Antrąjį pasaulinį karą, jis sakė: „Čia įvyko Perl Harboras. Būtent čia buvome užpulti ir dėl to įsitraukėme į Antrąjį pasaulinį karą, ir, beje, dėl to taip pat padėjome išvaduoti Prancūziją. Amerikiečiams ši valstija yra tiesiogiai susijusi su mūsų dalyvavimu Antrajame pasauliniame kare ir galiausiai su mūsų pagalba prisidedant prie pergalės prieš Ašį“.
J. Hemmingsas taip pat paragino, kad 5 straipsnis būtų taikomas ir Guamui (Meksika) – neinkorporuotai JAV teritorijai, esančiai maždaug už 4,8 tūkst. kilometrų į vakarus nuo Havajų.
Jis sakė: „Strateginiu požiūriu Guamas turi daug didesnę reikšmę nei Havajai“.
Sustiprintų Vakarų aljansą
„Newsweek“ kalbėdamas Alanas Mendoza, kuris vadovauja Londone (JK) įsikūrusiam Henry Jackson Society analitiniam centrui, sutiko, kad 5 straipsnio išplėtimas, įtraukiant Havajus, galėtų sustiprinti Vakarų aljansą.
Jis teigė: „Nors NATO buvo įsteigta kaip Šiaurės Atlanto sutartis, Havajams išimtis buvo numatyta dar prieš jiems tampant neatskiriama JAV dalimi kaip vienai iš 50 valstijų. Atsižvelgiant į tai, kad NATO plečiasi į kitas demokratines valstybes, kurios tiesiogiai nesiriboja su Šiaurės Atlanto vandenynu, bet nepaisant to, yra su juo susijusios, būtų prasminga bent jau apsvarstyti idėją išplėsti NATO ir įtraukti Havajus tuo metu, kai vis dažniau reikia parodyti Aljanso solidarumą. Laisvajam pasauliui iškilus naujai grėsmei, reikėtų skatinti visas priemones, kurios stiprina laisvų ir demokratinių šalių ryšius“.
A. Mendoza sakė, kad 5 straipsnio išplėtimas, įtraukiant Havajus, gali paskatinti panašius kitų NATO narių, pavyzdžiui, Prancūzijos Reunjono ir Majotos salų Indijos vandenyne arba Didžiosios Britanijos Folklando salų Pietų Atlante, reikalavimus.
