Poveikio aplinkai vertinimu užsiimančių įmonių teigimu, užpernai ir pernai įvairių įmonių pradėti plėtros projektai – nestoja.
Naujų patalpų paieškai, objektų statybai ar turimoms teritorijoms didinti pinigų verslas skiria ir per sunkmetį. Tiesa, sumos, anot pramonininkų, daugiausiai kuklios, o investicijų rezultatus bus galima matyti po kelerių metų, praneša LTV „Panorama“.
Įvairius metalo gaminius suvirinančioje ir surenkančioje įmonėje dirba 240 žmonių. Vietos rinkai nieko negaminanti įmonė viską eksportuoja. Užsakovai – stambios korporacijos iš energetikos ir kitokių sektorių.Įmonės atstovo teigimu, nors sunkmetis kamuoja daugelį šalių ir daugelį bendrovių, investuoti į plėtrą tapo būtina. Kitaip esą bus sunku daugiau ir įvairiau gaminti, rasti naujų klientų ir išgyventi krizės laikotarpį.
„Gamybinį padalinį padidinom nuo 90 žmonių iki 150 žmonių. Pernai metai buvo mokymosi metai, o šiemet jau pradedama dirbti, todėl ir reikalingos papildomos patalpos, nes nebetelpame“, – teigė įmonės „Arginta“ rinkodaros direktorius Tomas Jaskelevičius.
Bendra įmonės investicija į plėtrą – 2 mln. eurų. Tai beveik dešimtadalis nuo pernykštės apyvartos.
Bet dalis kitų pinigų plėtrai skiriančių šalies bendrovių, anot pramonininkų, gerokai kuklesnės, užmojai – kur kas mažesni. Ne šaltis, o neaiški ekonominė padėtis kai kurias įmones stabdo nuo investicijų. Vis dėlto dauguma jų, anot specialistų, skaičiuoja ir palyginti drąsiai planuoja ateitį
„Daugiausiai būtų pramonės įmonės, įvairios atliekų tvarkymo įmonės, kurios užsiima metalo laužo supirkimu, ko jau nebebuvo tais krizės metais, kai jau buvo visiškai sustoję, dabar po truputį atsigauna ta rinka. Toliau – logistikos ir sandėliavimo segmentas“, – kalbėjo įmonės „Aplinkos vadyba“ vadovas Nerijus Dilba.
„Kiek yra to vadinamo „green field“ investicijų, tai galima suskaičiuot vos ne ant vienos rankos pirštų, jeigu kalbėtume apie vidutines ir didesnes įmones. Iš tiesų, daugiausiai vyksta plėtra esamoje bazėje“, – sakė Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Visiškas plėtros sąstingis esą fiksuotas iškart po 2008-ųjų smūgio šalių ūkiams. Užpernai kiek atitokusios, o pernai supratusios, kad neužtikrintumas tęsis, įmonės ėmėsi plėtros.
„Rezultatus to, ką dabar daro įmonės, jeigu nepasikeis ekonominė situacija, mes turėtume pamatyti po 2–3 metų“, – mano N. Dilba.
Kiek ir kokių įmonių imtis plėtros ryšis šiemet, bus matyti dar po kelerių metų. Pramonės atstovai atviri – jau kurį laiką investuoja daugiausiai tie, kurie gauna Europos Sąjungos pinigų.
Irma Janauskaitė
