Nors sunkioji atletika yra laikoma jėgos sportu, istorija liudija, kad jėga turi būti lydima įgūdžių, kuriuos suformuoja patyręs mokytojas. Kaip teigia Anykščių sunkiosios atletikos sporto klubo „Heraklis“ pirmininkas Algirdas Ananka, šioje sporto šakoje svarbiausia tvirta motyvacija siekti užsibrėžto tikslo ir rezultatų.
– Visiems sakau, jog metęs rūkyti, pradėjau sportuoti, – pasakojo A. Ananka, – o sportuoti pradėjau nuo 10 metų. Esu kilęs iš Ariogalos, Raseinių rajono, tad sportinius laimėjimus padėjo pasiekti žemaitiškas užsispyrimas. Visada buvau žemesnis ūgiu už savo bendraamžius, todėl norėjosi tiek kitiems, tiek sau įrodyti, jog galiu būti greitesnis, tvirtesnis ir stipresnis už kitus.
Pasak A. Anankos, tai ir paskatino rimtai užsiimti sportu. Dar mokykloje tapo 60 metrų bėgimo, šuolių į aukštį rekordininku. Jau įstojus į Kūno kultūros institutą, kaip teigė A. Ananka, grupės draugai stebėjosi jo aukštais šuoliais.
– Išmėginau praktiškai visas įmanomas sporto šakas, netgi krepšinį, – sakė A. Ananka, – mokykloje, būdamas šeštokas, gavau direktoriaus pagyrimą spalio revoliucijos proga už sporto vystymą.
Tačiau sūnūs nelabai domisi šia sporto šaka kaip tėvas:
– Buvo vienas pradėjęs kilnoti štangą, buvo tapęs Lietuvoje prizinės vietos laimėtoju, tačiau tuo ir baigėsi entuziazmas.
Pasak A. Anankos, jo įkurtas klubas „Heraklis“ jau veikia daugiau nei 10 metų:
– Iš pradžių norėjome pavadinti klubą „Ąžuolas“, tačiau šį pavadinimą buvo jau pasiėmęs imtynininkų klubas, tad pasirinkome šitokį.
A. Ananka pasakojo, jog šia jėgos sporto šaka labiausiai domisi paaugliai:
– Daugiausia berniukai nuo 14 iki 17 metų. Pradeda rūpėt mergaitės, tada ir kyla noras pasirodyti, raumenis pademonstruot.
Tačiau Sunkiąja atletika susidomi ir mergaitės:
– Sportavo pas mus Ernesta Litvinavičiūtė, kuri pirmoji pradėjo domėtis sunkiąja atletika bei tapo pirmąja Lietuvos moterų sunkiosios atletikos čempionato prizininke, – pasakojo A. Ananka, pridurdamas, jog šiais laikais moterys visur nori pasireikšti netgi jėgos sporto šakose. Taip pat, A. Anankos pastebėjimais, kartais moterys sunkiojoje atletikoje pasiekia labai gerų rezultatų, kuriuos pralenkti sunku net vyrams.
– Mūsų klube nėra skirstomos grupės atskirai berniukams ar mergaitėms, treniruotės vyksta kartu, pavyksta suderinti, – teigė A. Ananka.
Visgi, pasak A. Anankos, svarbiausia šiame sporte – tvirta motyvacija:
– Jeigu ateina žmogus ir sako, jog noriu būti stiprus, tapti čempionu, sakau, jog galiu padėti tokiu tapti. Nors dažnai ateina ir sako, jog tik šiaip pasimankštinti užėjo, pažiūrėti, ar pavyks, tada sunku įkalbėti ar paskatinti rimčiau užsiimti. Tačiau šis sportas ne tik vysto jėgą, bet ir padeda pakeisti savo kūno formas tokiomis, kokių norisi. Kai sužino, jog galima taisyti figūrą, pradeda labiau domėtis, tai skatina motyvaciją, nes supranta, jog gali tapti savo kūno skulptoriais, ištaisyti defektus,
– sakė A. Ananka. Tačiau užsiimant Sunkiąja atletika raumenys tvirtėja ir auga pagal natūralias kūno proporcijas.
– Dabar pasakoja ir per televiziją rodo reklamas apie tai, jog kalcis tvirtina kaulus. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, jog kaulai kieti tik nuo svorių kilnojimo. Pavyzdžiui, moterims, kurios gyvena kaimuose ir kasdien dirba sunkų fizinį darbą, labai retai pasitaiko kaulo lūžių. Tokios traumos dažnesnės tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir mažai juda, – pasakojo A. Ananka.
Pasak trenerio, reikėtų, jog visur būtų daugiau Sunkiosios atletikos klubų, mat šis sportas kelia raumenų tonusą, kuris tiesiogiai veikia nervų sistemą. Žmogus tampa energingesnis, darbingesnis, nes gerėja jo savijauta.
– Dėl sveikatos žmonės turėtų užsiimti mankšta. Tarkim kitokio pobūdžio sporto šakos, kaip krepšinis ir kitokie žaidimai, turi visiškai kitokį poveikį. Žmogus atsipalaiduoja, tačiau nesijaučia kupinas energijos, nes tokio pobūdžio sportas nekelia tonuso, kaip svorių kilnojimas. Užsiimdamas sunkiąja atletika žmogus jaučia tvirtumą, kurio reikia kiekviename darbe, nes juk tokia žmogaus prigimtis.
Daug kur kalbama ir rašoma, jog norint užsiauginti didesnę raumenų masę, reikia į dienos maisto racioną įtraukti kuo daugiau baltymų turinčių produktų. Tačiau A. Anankos nuomone, tai nėra tikslinga, o taip pat netgi kenksminga organizmui, nes sportuojant reikia vartoti įvairių maisto medžiagų turinčius produktus.
– Buvo prieš 10 metų pas mus sportininkas, vėliau išvykęs į Ameriką, ten dirbo treneriu treniruoklių salėje. Jis per dieną valgydavo beveik vien kiaušinių baltymus, jog augtų raumenys, be to gerdavo specialius maisto papildus, mat organizmas pats savaime baltymų neįsisavina, – sakė A. Ananka.
Pasak jo, baltymai yra statybinė organizmo medžiaga, tačiau sportuojant organizmas daugiau reikalauja maisto, nes reikalinga energija.
Šiuo metu sporto klubas „Heraklis“ turi bent penkis būsimus čempionus, du iš jų įtraukti į 2012 metais vyksiančių olimpinių žaidynių rezerve. Anykštėnai sportininkai, treniruojami A. Anankos, dalyvauja daugelyje turnyrų ir varžybų pagal amžiaus grupes, kurie vyksta pagal Kūno kultūros centre esantį paruoštą kalendorių.
– Iš tiesų ne kiekvienas, atėjęs ir susidomėjęs svorių kilnojimu, gali tapti čempionu, tačiau mes niekada nenumojam ranka, o padedam tokiam vaikui fiziškai sustiprėti. Buvo kartą pas mus atėjęs vaikas, tada dar 14 metų, ir neiškėlė 20 kg sveriančios štangos, o po dviejų metų tapo čempionu. Tai Erikas Maldžius, kurio pasiektų rekordų dar niekas neaplenkė, – pasakojo A. Ananka.
Kaip sakė A. Ananka, šis sportas ugdo ne tik kūną, bet ir charakterį:
– Sportas individualus, būtinas pasitikėjimas savimi, atkaklus tikslo siekimas. Jeigu pradėsi savimi abejoti, tikrai neiškelsi sunkaus svorio. Vaikai įpranta nuo mažens pasitikėti savimi, ugdo valią, nes dažnai tenka atsisakyti įvairių pramogų vien tam, jog ateitų į treniruotę. Netgi jau suaugę ir pagyvenę žmonės, kurie anksčiau sportavo, ir kalba kitaip, net elgiasi, nes ši patirtis išlieka visam gyvenimui, – kalbėjo A. Ananka.
Taip pat, pasak jo, sportas puiki prevencija ir motyvacija prieš rūkymą bei alkoholio vartojimą, nes šie dalykai atima didelę dalį jėgų, reikalingų sporte.
– Turėtų jaunimas labiau domėtis sportu, taip pat reiktų skatinti ir pritraukti kuo daugiau vaikų, nes pagal statistikos duomenis, dabar labai silpnėja vaikų ir paauglių sveikata, sportas būtent ją padeda atgauti. Geria ir rūko ne tie, kurie sportuoja. Turėtų būti sudarytos sąlygos vaikams domėtis ir sportuoti. Ypač kaimuose vaikai neturi kas veikti, kur nueiti.
Rasa Narvydienė
