Taip juokauja sunkiaatlečio mama Irena Didžbalienė, prisimindama tą pergalingą naktį, po kurios telefonai namuose netilo: „Nei mano, nei vyro telefonas netilo iki penkių ryto. Ir skambino ne tik Marijampolė. Mano vyro Ričardo, dirbančio vairuotoju, bendradarbiai skambino iš Italijos, Vokietijos – visi olimpines žaidynes žiūri. Juokėmės, kad pas mus Naujieji metai.“
O lygiai po savaitės bronzinį trofėjų ant kaklo užsikabino ir ji pati. „Gražus, kad ir bronza, bet gražus“, – šypsosi sunkiaatlečio mama. Jai tą dieną buvo dviguba šventė: jaunesniajam sūnui Robertui kėlė vestuves ir sulaukė olimpiniu medaliu, pirmuoju Lietuvos sunkiosios atletikos istorijoje, pasipuošusio, vos prieš porą dienų iš Rio de Žaneiro grįžusio vyresnėlio.
Višta ir rūgštynių sriuba
Atsidėjęs treniruotėms, į gimtąją Marijampolę A. Didžbalis užsuka retai. „Kaip mama, norėčiau, kad dažniau atvažiuotų. Bet išeina taip, kaip išeina, nieko nepakeisi“, – nedūsauja I. Didžbalienė. Tiesa, šiemet progų pasimatyti buvo daugiau – rengdamasis olimpiniam turnyrui vasarą A. Didžbalis daug treniravosi Trakuose. Čia sūnų motina ir aplankydavo bent kartą per mėnesį. Prieš grįždamas namo, Aurimas visada jai paskambina ir paprašo ką nors paruošti. „Pagrindinis užsakymas – kaimiška višta, rūgštynių sriubą dar mėgsta, jeigu geri orai, šašlykų išsikepame“, – kuo palepina sūnų, pasakoja motina.
Stiprių vyrų giminė
Aurimas – ne vienintelis stiprus vyras giminėje. „Galingi vyrukai pas mus giminėje gal visi – stambaus, atletiško sudėjimo“, – tvirtina I. Didžbalienė. Tačiau vienintelis Aurimas savo stiprybę ir jėgą įrodė pasauliui. Beje, vyresnio brolio pėdomis bandė sekti ir jaunėlis. Tačiau sunkiosios atletikos teko atsisakyti dėl aukšto kraujospūdžio. Didžbaliai Marijampolėje gyvena nuosavame name, tad darbų apie namą netrūksta. Čia, juokiasi I. Didžbalienė, galima sakyti, ir buvo pirmosios Aurimo treniruotės. Vėliau jau ūgtelėjusį berniuką į sunkiosios atletikos treniruotes pas trenerį Alvydą Kirkliauską nuvedė dėdė. „Norėjo išlavinti kūną, turėti jėgų ir sveikatos, na, ir užsiėmimą“, – kas suviliojo sūnų, prisiminė motina. Ji sūnaus nuo kovos su geležimi neatkalbinėjo: „Šį sportą dar toleravau, to tikrai nebūtų buvę, jei būtų pasirinkęs boksą. Tikrai. Matau tuos boksininkus, kaip jie dreba invalido vežimėlyje, – to tikrai nenorėčiau.“
Į Klaipėdą perspektyvus marijampolietis sparnus pakėlė baigęs 10 klasę. Išleisti dar mokyklinio suolo neišaugusį sūnų motinai buvo baisu, tačiau jos pasitikėjimą užsitarnavo treneris Bronislovas Vyšniauskas. „Mačiau, kad treneris labai griežtas. Nebuvo taip, kad nežinočiau, ką daro vaikas. Mes dažnai susisiekdavome, kad ir kokios būtų problemos, man buvo ramu, kad vaikas prižiūrimas. Jis nebuvo paleistas į gatvę. Ten buvo griežta tvarka.“
Atsitiesė po smūgio
„Jis geras, nuoširdus vaikas. Aišku, turi savo charakterį, moka pasakyti „ne“. Ir jis niekada neis kito nurodytu, pramintu keliu. Jis turi būti pirmas arba stengiasi juo tapti“, – pasak I. Didžbalienės, jos sūnus yra stipraus charakterio.
Savo stiprybę A. Didžbalis jau parodė. Teigiamas dopingo testas sunkiaatlečiui prieš ketverius metus kainavo Londono olimpines žaidynes. Sumokėti už klaidą, nepalūžti, atsitiesti ir laimėti. Šiandien 25 metų sunkiaatletis triumfuoja.
„Jis niekada neišsiduoda – pats su savo nesėkmėmis tvarkosi. Labai stipraus charakterio“, – teigia motina. Nesėkmes Aurimas pasilieka sau.
Visur lydi talismanas
Paskui sūnų tėvai į varžybas ir pasaulį nekeliauja. Tačiau keliauja su juo motinos įdėtas angeliukas. Kasmet vis naujas. Kartais stiklinis, kartais molinis. „Didžiausia kelionėn įdedama dovana linkint sėkmės – angeliukas. Kai važiavo į Ameriką, sudužo jo angeliukas – ten jam nelabai pasisekė“, – I. Didžbalienė tiki, kad jos meilės sušildytas gražus suvenyras padeda sūnui.
Linkėjimų ir patarimų puokštės motina sūnui prieš kelionę į Rio de Žaneirą neturėjo. „Kaip ir kiekviena mama, noriu, kad sektųsi. Visada tikiu savo vaikais. Aurimas žinojo, kad yra mylimas, palaikomas. Kad ir kas nutiktų – ar sektųsi, ar nesisektų, ar nusiviltų, – jį visą laiką palaikysime“, – brangiausių žmonių supratimas ir meilė lydi A. Didžbalį kopiant į olimpą.
Lina Daugėlaitė, sportas.info
