Naujai išsiperėjusiam politikos naujagimiui aiškiai spaudžia sauskelnės. Seimo pirmininkas sako sieksiąs, kad parlamentarai dirbtų ne kameroms, o žmonėms. Tam jis sugalvojo reformą – netrukus žurnalistai parlamente negalės įsinešti vaizdo ir garso įrašymo įrangos į Seimo valgyklas, tualetus ir rūkomuosius. Pasirodo, politikai tautai dirba būtent šiose vietose, o gal, A. Valinsko supratimu, turi dirbti kaip tik čia. Keista, kad į sąrašą nepateko elektros skydinės – kas per aplaidumas, darbštusis Arūnai?
Taip ir įsivaizduoju Seimo apsauginius, kurie tikrina, ar žurnalistas eidamas į tualetą nesineša ten mobiliojo telefono su įrašymo funkcija. Ar niekas, didysis reformatoriau, neinformavo, kad absurdiški ir pertekliniai nurodymai yra neįvykdomi dėl to, kad yra tiesiog masiškai ignoruojami?
Aš asmeniškai nepasigesiu galimybės filmuoti nesusitupėjusį Seimo pirmininką šlamščiant karbonadą ar cepelinus, geriant kavą su brendžiu ar „Starką“ su obuolių sultimis – anokia įdomybė. Tik nelabai suprantu – kodėl negalima Seimo kavinėje ar valgykloje kalbinti politiko prie kavos puodelio? Jei tokiu būdu įžeidžiau prikėlėjų frakcijos seniūną Laimontą Dinių – šis tikrai geras aktorius – nei kiek neišsidavė. Bet ką jau darysi – atsiprašau, jei taip nutiko.
Žiniasklaidos srityje tikrai yra ką taisyti, tačiau neatrodo, kad A. Valinskas apskritai rūpintųsi dar kuo nors, išskyrus savo įvaizdį ir bent mėgintų į tai gilintis. Kur ten ateis į galvą pasiekti, kad žiniasklaidos priemonės būtų įpareigotos viešai informuoti ir apie save – apie savininkus ir jų interesus. Tai, matyt, per gilu ir per sudėtinga – saugoti sau vienam rūpimas tualetų paslaptis ir taip prikelti tautą – daug paprasčiau.
Kažkokiame komentare skaičiau, kad reforma yra teisinga, nes žurnalistai esą nekultūringi. Ką gi – yra visokių. Tik vargu ar mokyti juos kultūros galėtų dauguma politikų. Ypač tų, kurie patys žinomi kaip apsvaigę viešbučių „minuotojai“ ir „nekultūringas“ (nepatogius klausimus užduodančias) žurnalistes prostitutėmis pravardžiuojantys chamai.
Maža to, lyg įžeistas darželinukas, A. Valinskas žada skųsti žurnalistę, kuri drįso paskambinti tokiai iškiliai personai sekmadienį. Ji (o siaube) paprašė jo, kaip politiko, komentaro, ir naivus, prie interviu ir objektyvų nepratęs angeliukas nesusivokė, kad pokalbis gali būti įrašytas. Sunku. Juk ankstesniame gyvenime, kai dar buvo ne politikas mažylis, o subrendęs pramogų verslo ryklys, pats labiau susidurdavo su įrašais, bylojusiais apie įžymybių garderobus bei laisvalaikį. Jei žurnalistė būtų paklaususi apie tai – nebūtų jokių bėdų. Kalbėti rimtais klausimais be suflerio arba neišmokus teksto?? Na jau ne.
Bėda ta, kad ne viskas išaugama. „Aš esu jūsų kolega, bet nebe Arūnas Valinskas. Esu vienas iš trijų valstybės vadovų“, – priminė Seimo pirmininkas. Čia jau rimta. Tai gali būti ne vien brandos stoka, bet ir asmenybės susivokimo, tapatybės problemos. Manau, kad jaunesniuoju koalicijos partneriu skubiai turėtų pasirūpinti vyresnis ir labiau patyręs Andrius Kubilius.Uždelsus gali prireikti ir medikų ar egzorcistų pagalbos.
Tiesa, gali būti, kad politikos geltonsnapį, gavusį taip norimą barškutį, išnaudoja kaip tik labiau patyrę kolegos. Tą naktį, kai apsvilęs sparnelius A. Valinskas vėl lyg Feniksas pakilo didingam skrydžiui, kai valdančioji koalicija Vladimiro Vulfovičiaus Žirinovskio stiliumi prižiūrėjo „slaptai“ balsavusius, grasinimais „prikirpti žurnalistams uodegas“ pratrūko Antanas Matulas. Alaus priešas pasirodė esąs dar ir nervingas šypsenų nekentikas. Jį užrūstino – kam žurnalistus pralinksmino koalicijos „valdomos demokratijos“ eksperimentai. Jei taip, tai A. Valinskui dera priminti – naujagimio odelė labai jautri, nereikia kišti letenėlių į svetimas žarijas – lai žarsto patys.
O šiaip – pasiūlymas kolegoms – neberašyti apie Seimo pirmininką, neminėti jo pavardės, nesilankyti jo spaudos konferencijose. Bent laikinai, kol nusibos bendrauti su tauta vien išmoktomis kalbomis, pramogų versle išmoktais banaliais pacypavimais ir viešųjų ryšių specialistų parengtais pranešimais. Tai būtų terapija, galinti padėti kūdikėliui subręsti ir nužengti iš dangaus į žemę bei susigaudyti – ar A. Valinskas ir Seimo vadovas yra tas pats asmuo.
