Gyvūnų mylėtojai ir veisėjai ginčijasi, ar galima keturkojus pardavinėti kaip buities rakandus zoologijos prekių parduotuvėse. Šių savininkai tokiuose kaltinimuose įžvelgia konkurencijos šešėlį.
Prieš kurį laiką dienraščių kriminalinių naujienų puslapiuose sumirgėjusi žinutė apie vienoje zoologijos prekių parduotuvėje įvykusią vagystę šliukštelėjo alyvos į bene porą metų rusenantį ginčą apie prekybą gyvūnais. Interneto forumuose, kuriuose tradiciškai bendrauja gyvūnų mylėtojai, ilgapirščiai buvo teisinami kaip nugvelbto šuniuko gelbėtojai. Diskusijų dalyviai pateikia daugybę pavyzdžių, iliustruojančių nemokšišką ir nehumanišką elgesį su parduotuvių vitrinų įkaitais. O patys verslininkai ir netgi kai kurios gyvūnų globos organizacijos gina tokią prekybą sakydami, jog daugybės keturkojų įprastos gyvenimo sąlygos, tarkime, dienas leisti pririštam prie būdos, yra daug niūresnės.
Kinologai – prieš
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė, paprašyta pakomentuoti tokį prekybos būdą, teigė esanti kategoriškai prieš.
„Bene didžiausia problema – dvigubas stresas, kurį patiria parduotuvių vitrinose laikomi gyvūnėliai. Juk šuniukai paimami nuo kalės ir patenka į tokią aplinką tada, kai jiems labiausiai reikia socializacijos, bendravimo su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Čia šuniukai kiaurą dieną būna izoliuoti. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) yra griežtai uždraudusi savo nariams tokią veiklą ir nedviprasmiškai pasisako už tai, kad šuniukai pas naujus šeimininkus iškeliautų tiesiai iš savo gimtųjų veislynų“, – aiškino R.Kazlauskaitė.
LKD prezidentė teigė, kad su didžiausio Lietuvoje zoologijos prekių parduotuvių tinklo „Kika“ savininkais buvo kalbėta apie šias problemas, tačiau verslininkų pozicija nepasikeitė.
„Jų atsakymas labai paprastas – Lietuvos įstatymai nedraudžia tokiu būdu prekiauti gyvūnais, todėl iš zoologijos prekių parduotuvių prekių sąrašo nei šuniukų, nei kačiukų, nei smulkių graužikų išbraukti neketinama. Visuomeninės organizacijos statusą turinčios LKD požiūris į šiuos dalykus niekam neįdomus. Juo labiau kad gyvūnų prekybą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtas sąlygas tokios parduotuvės formaliai tenkina. Keturkojai čia pamaitinti, laikomi švarioje aplinkoje. Gyvūnų patiriamas stresas nelaikomas problema“, – konstatavo R.Kazlauskaitė.
Pašnekovė teigė, kad kitose Europos šalyse, kur gyvūnų globos organizacijos stipresnės, draudimas parduotuvėse prekiauti gyvomis būtybėmis įteisintas nacionaliniuose įstatymuose.
Dauguma „Kikoje“ siūlomų šuniukų į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos arba Lenkijos. R.Kazlauskaitė pasakojo, kad kurį laiką LKD padėdavo šuniukus zoologijos prekių parduotuvėse pirkusiems žmonėms gauti eksportinius gyvūnėlių kilmės dokumentus. Tačiau prieš kurį laiką Lenkijos kinologų draugijos vadovai, įsigilinę į šią problemą, kategoriškai atsisakė bendrininkauti.
Rimtesnių problemų šešėlis
Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas Benas Noreikis vertindamas prekybą gyvūnais tikino, esą šuniukai ir kačiukai buvo pardavinėjami visais laikais ir įvairiausiai: ir iš kartotinių dėžių turgaus prieigose, ir specializuotose parodose, ir kuriant interneto svetaines.
„Tokiame kontekste išskirti „Kiką“ ir vertinti ją kaip gyvūnų kankintoją būtų tikrai nekorektiška – šios įmonės veikla nuolat kontroliuojama ir dar niekada nesulaukė rimtų pretenzijų. Čia gyvūnėliai bent jau gauna kvalifikuotą priežiūrą, kokybišką maistą, esant reikalui – veterinaro pagalbą. Kiek žinau, parduotuvių darbuotojai keletą kartų per dieną su šuniukais pažaidžia, iškelia juos iš mažų narvų, – dėstė B.Noreikis. – Daug kam kliūva, kad gyvūnėliai laikomi už stiklo, tačiau iš tiesų taip yra kur kas geriau, nei narvas iš grotų. Stiklas apsaugo šuniukus nuo daugybės papildomų dirgiklių ar mėgėjų paerzinti.“
LGGD vadovas patikino, kad dėl „Kikos“ parduotuvių sulaukia labai nedaug žmonių skundų.
„Tai, kad kinologai skeptiškai vertina zoologijos prekių parduotuves ir kritikuoja „Kiką“, mano manymu, lemia konkurencija. Juk ir vieni, ir kiti siekia pelno“, – samprotavo B.Noreikis.
Paklausa sukuria pasiūlą
Didmeninės prekybos gyvūnų pašarais ir priežiūros priemonėmis įmonės „Kaivana“ savininkas Algirdas Gelžinis, turintis ir bulmastifų veislyną, teigė, kad kalbant apie naminius gyvūnėlius nederėtų vadovautis principu „galima viskas, kas neuždrausta“.
„Galima tik apgailestauti, kad mūsų krašte nėra susiformavusių tradicijų prieš perkant šuniuką nuodugniau susipažinti su dėmesį patraukusios veislės ypatumais, įvertinti savo galimybes skirti būsimiems įnamiams laiko ir lėšų. Neretai gyvūnėliai tampa vienadienės užgaidos įkaitais, nes daugeliui jų reikia čia ir dabar. Kaip naujo modelio mobiliojo telefono aparato ar madingų sportbačių. Euforijai atslūgus paprastai paaiškėja, kad atsiradusių rūpesčių ir pareigų yra kur kas daugiau, nei tikėtasi“, – dėstė A.Gelžinis.
Paklaustas, ar naminiais gyvūnėliais prekiaujančios zoologijos prekių parduotuvės neprisideda prie ydingų įpročių formavimo, „Kaivanos“ savininkas patvirtino, jog jam tokia kolegų veikla nepatinka.
„Kita vertus, „Kikos“ parduotuvėse siūlomi šuniukai iš tiesų gyvena geresnėmis sąlygomis, nei patenkantys į visokio plauko perpardavinėtojų rankas. Čia bent jau egzistuoja tam tikra kontrolė, įmonė prisiima atsakomybę dėl gyvūnėlių sveikatos, ar gyvūnėlis atitinka veislės standartą. Tačiau tai tėra nedidelė švelninanti aplinkybė, iš esmės nepateisinanti pačios sistemos. Negerai, kai pelno siekis į antrą planą nustumia esminius dalykus. Juk kalbame apie gyvus padarėlius. Bent jau aš kitose Europos šalyse nesu matęs nė vienos parduotuvės, kurioje būtų pardavinėjami šuniukai“, – samprotavo A.Gelžinis.
Pašnekovo manymu, pirkti šuniukus iš veislynų patartina dar ir todėl, kad jų šeimininkai gali geriausiai atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su priežiūra, maitinimu ar dresūra, kurie neišvengiamai kyla įsigijus naują šeimos narį.
Konkurencijos grimasos
Zoologijos prekių parduotuvių tinklo „Kika“ įkūrėja Janita Januškauskaitė atsikirsdama kritikams teigė, kad Lietuvoje įprasta menkinti ir kaltinti dirbančius žmones, o ne patiems spręsti problemas.
„Kinologai reiškia pretenzijas dėl to, ką mato mūsų parduotuvėse, tačiau nekalba apie veislynus, kuriuose šunys laikomi iš tiesų tragiškomis sąlygomis. Manau, kad tiesiog norima sukompromituoti konkurentus. Tačiau mes net nesame konkurentai, nes neatliekame kinologų darbo, tiesiog parduodame žmonių draugus“, – dėstė J.Januškauskaitė.
Verslininkė tikino, kad „Kikoje“ siūlomus šuniukus ir kačiukus žmonės perka labai noriai, nes visi gyvūnėliai turi tvarkingus kilmės dokumentus, yra paskiepyti, apžiūrėti veterinarijos gydytojų, maitinami geru maistu.
„Mes visiškai atsakome už parduodamus gyvūnėlius. Su pirkėju visuomet sudarome sutartį ir prisiimame nemažus įsipareigojimus. Tai yra žmonės gauna konkrečias garantijas, o ne viltį, kad kilus problemoms veislynai elgsis geranoriškai“, – tikino „Kikos“ įkūrėja.
Pašnekovė atmetė priekaištus, esą šuniukai laikomi tam nepritaikytuose stikliniuose narvuose. J.Januškauskaitės teigimu, gyvūnėliais prekiaujančiose parduotuvėse sumontuota specializuota įranga, kurioje yra ventiliacijos ir šildymo sistemos, grotelės, padedančios palaikyti švarą ir pan.
„Analogišką įrangą naudoja ir zoologijos prekių parduotuvės Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir t. t. Kadangi rašančiųjų skundus netrūksta, esame nuolat tikrinami atsakingų institucijų, tačiau jos dar nė karto nerado preteksto bausti. Mūsų parduotuvėse gyvūnėliai prižiūrimi geriau, nei kai kurių vaikų namų globotiniai“, – tikino J.Januškauskaitė.
Renaldas Gabartas
