Susidūrusiesiems su antstoliais geriau iš karto atiduoti paskutinius grašius ir gyventi vien duona su vandeniu, net numojus ranka į mirtiną ligą, nei susitarus skolą grąžinti dalimis. Kiek kainuoja tokios derybos, vėžiu serganti panevėžietė sužinojo praėjus lygiai metams nuo paskutinės įmokos antstolei Valentinai Žydelienei. Kai buvo šventai įsitikinusi, kad seniai atsikratė 500 litų skolos, tik iš neįgalumo pensijos besiverčiančiai Marytei Dagienei trenkė žinia, kad antstolė iš jos reikalauja dar kelių šimtų.
„Vieną vėžį jau turiu, ar norite man antrą įtaisyti?“ – nesusivaldė V.Žydelienės kontoros duris pravėrusi M.Dagienė.
Seniai skolą grąžinusi moteris nesuvokia, už ką privalanti mokėti antstolei, su kuria reikalų jau nebeturi.
M.Dagienę keliai su antstole V.Žydeliene suvedė 2009-ųjų pradžioje, kai moteris pralaimėjo giminaitei teismą dėl paveldėjimo teisės. Teismas moteriai tąkart priteisė giminaitei sumokėti 500 litų.
Pastaroji netrukus nužingsniavo į antstolės kontorą ir M.Dagienė sulaukė laiško, raginančio mokėti 500 litų ir padengti 100 litų vykdymo išlaidų pačiai antstolei.
„Turiu antros grupės negalią, gyvenu iš 614 litų neįgalumo pensijos, suprantama, kad iš karto sumokėti visą sumą man neįmanoma. Juk pinigų reikia ir pragyventi, ir butui išlaikyti, dar ir dukra mokosi universiteto antrame kurse“, – apie keblią padėtį „Sekundei“ pasakojo M.Dagienė.
Parėmė antstolę
Žinodama, kad delsimas gali brangiai kainuoti, moteris tuojau nuskubėjo į „Sodrą“ prašyti, kad iš jos neįgalumo pensijos kas mėnesį atskaičiuotų po 120 litų skolai padengti. „Sodros“ darbuotoja paaiškino negalinti to daryti be antstolių kontoros raštiško nurodymo.
„Nuėjau ir į V.Žydelienės kontorą. Pačios antstolės neradau, bet ten buvusiam vyriškiui, turbūt jos padėjėjui, paaiškinau savo padėtį. Jis man ant lapelio užrašė antstolės banko sąskaitos numerį ir liepė kuo greičiau sumokėti 100 litų vykdymo išlaidų“, – pamena M.Dagienė.
Neįgaliosios sąskaitoje švilpavo vėjai, todėl antstolei pinigus iš savo pensijos pervedė M.Dagienės vyras. Panevėžietė pamena tąkart itin skubėjusi susitvarkyti reikalus, nes netrukus turėjo važiuoti pas sostinės medikus, padedančius jai kovoti su onkologine liga.
Nors reikalus M.Dagienė sutvarkė dar balandžio pradžioje, „Sodra“ iš jos pensijos pinigus teismą laimėjusiai giminaitei pradėjo atskaičiuoti tik nuo birželio – po 112 litų kas mėnesį. Iki 2009-ųjų spalio visa 500 litų skola jau buvo sumokėta. M.Dagienė nė pagalvoti negalėjo, kad kelis šimtus litų jai kainavusį pralaimėjimą teisme dar teks prisiminti.
„Jaučiausi rami, kad skola visiškai grąžinta. Buvau priblokšta, kai lygiai po metų iš V.Žydelienės gavau raginimą sumokėti jai 431 litą“, – pasakojo moteris.
Atsiųstame rašte labiausiai intrigavo, kad iš nurodytos sumos net 254 litai skirti pačios antstolės atlyginimui.
Kad neįgaliajai kosmine atrodanti suma – iš oro, nenoromis piršosi išvada, kai šokiruotai M.Dagienei nuėjus aiškintis, V.Žydelienė skolą pradėjo per daug neprieštaraudama mažinti. Galiausiai vadinamajai skolininkei antstolė nurodė sumo-kėti 331 litą.
Ne tik skolininkė, bet ir teisiamoji
Netrukus M.Dagienė tapo ne tik skolininke, bet ir teisiamąja – antstolė pinigų ryžosi ieškoti per teismą.
Panevėžio apylinkės teismo teisėjo Arvydo Jasono nutartis neįgaliajai nuskambėjo kaip nuosprendis teisingumui – priteisti iš jos V.Žydelienės naudai 294 litus.
„Už tokią sumą aš studentei dukrai galėčiau batus nupirkti. Ką gi, mergaitei teks pakentėti, kad antstolė nenuskurstų“, – graudžiai ironizavo M.Dagienė.
Moteris neslepia visiškai nusivylusi teisėsauga, todėl nuosprendžio nebeskundusi aukštesnės instancijos teismui. M.Dagienės kovo viduryje laukia dar vienas teismas. Tuomet bus sprendžiama, per kiek laiko jai bus leista išmokėti skolą antstolei.
Priteistoji suma Dagių šeimai – dideli pinigai. Sudėjus Marytės ir jos sutuoktinio pensijas per mėnesį tesusidaro apie 1400 litų. Iš tiek verčiasi tėvai ir jų studentė dukra.
Tačiau M.Dagienė nedejuoja nei dėl pinigų stygiaus, nei dėl ją alinančios onkologinės ligos. Moteriai tik skaudu, kad vargstančiajam ir žmoniškumui net teisinėje valstybėje vietos nėra. M.Dagienei iki šiol tebėra mįslė, už ką ji liko skolinga V.Žydelienei.
Nežmoniška, bet teisėta
Iš M.Dagienės pinigų laukianti antstolė tvirtina įstatymo nepažeidusi. Teisės aktai įstumia į kampą net ir geranoriškai sutinkantį sumokėti pinigus skolininką, jei tik šio kišenėje švilpaujantys vėjai neleidžia visos sumos, kad kokio dydžio ji būtų, išieškotojui sumokėti iš anksto.
